Atviros durys Zanavykų kaimuose

Atviros durys Zanavykų kaimuose

Julija Kirkilienė

Jeigu rudens pradžioje dar planuojate ką nors naujo pamatyti Lietuvoje ir nebuvote Zanavykų krašte, drąsiai sukite per Nemuną ir keliaukite. Ten surasite keistų šviesuolių, ant kurių vis dar laikosi Lietuva. Aš tuos šviesuolius sutikau rugpjūčio 17 d. keliaudama viešinimo ture „Atviros dienos kaime“ ir dalinuosi įspūdžiais.

Gervių giesmė viduryje miškų

Lietingą antradienio rytą autobusas sukiojosi miško takeliais, kol sustojo prie nuorodos „Gervių giesmė“. Gausų būrį žurnalistų ir kitus informacijos viešintojus ties tvenkiniu pasitiko sodybos šeimininkai – 2007 m „Mis laikinoji sostinė“ laimėtoja Greta ir sporto statistas Konradas Kupstai. Svečiai dairėsi po kaimiškų trobelių pristatytą sodybą ir negalėjo suprasti, kas tuos jaunus žmones pririšo viduryje miško, kur 15 km spinduliu nėra nė parduotuvės. Pasisvečiavus valandėlę paaiškėjo, kad tik nuobodžiam žmogui gali būti nuobodu, o pragyventi įmanoma iš to, ką turi. Greta ir Konradas yra be galo turtingi – turi begalę idėjų, darbščias rankas, daug gebėjimų ir geras širdis. G. ir K. Kupstų šeimoje dar auga dvi dukros, kurios jokiu būdu nenorėtų gyventi mieste. Prieš šešerius metus aukštuosius mokslus baigę ir Kaune padirbėję Kupstai, įsigijo sodybą ir čia surado tikrąją gyvenimo prasmę ir savo naujus gebėjimus. Konradas, pasirodo, karantino laikotarpiu išmoko profesionaliai atlikti staliaus darbus ir laisvu metu nuo nuotolinio darbo vienoje užsienio įmonėje, savo rankomis remontuoja senuosius ir stato naujus kaimo turizmui tinkančius namelius, prižiūri aplinką ir labai skaniai rūko sūrius. Greta sako visada norėjosi gyventi Rumšiškių liaudies buities muziejuje, o dabar panašų muziejų pati sukūrė Viliūšių kaime. Kupstų puoselėjamoje kaimo sodyboje, 2019 m. Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse laimėjusiai pirmą vietą, lankytojams siūloma begalė edukacijų: skalbti ir lyginti rūbus, verpti, siuvinėti kryželiu, austi, gamina talismanus su baltiškais raštais, vyti juostas, lepintis baltiškoje ritualinėje pirtyje, skelti ugnį, rašyti žąsies plunksna, tipyje prie laužo mokytis senovinių sutartinių, demonstruoti baltiškus pačios Gretos siūtus apdarus ir pan. Kam nuobodu lietuviški papročiai, smagiai laiką leisti gali prie kvapus skleidžiančio lauželio brezentinėje jurtoje, vadinamoje tipiu. Tą antradienį sodybos svečiai žurnalistai taip pat buvo vaišinami ypatingo skonio prie jų akių išrūkytu sūriu, melisos arbata ir kombučia. Greta ir Konradas sodyboje dirba patys, nieko nesamdydami, o kaimo turizmo sodyboje gyventojų nėra daug, todėl tie, kas planuoja atostogauti gamtos tyloje, pasirinkę sodybą „Gervių giesmė“, pasirenka teisingai.

This slideshow requires JavaScript.

Nauja sena profesija – skiedrų drožėjas

Šakių r. miestelyje Lekėčiuose gyvena dar vienas keistuolis – Gintas Čekauskas. Suvalkietis šviesuolis, prieš porą dešimtmečių su šeima įsigijęs žemės sklypą ir pasistatęs namus, vieną sodybos pastatą paskyrė privačiam muziejui. Muziejuje sukaupti ne tik suvalkietiški etnografiniai buities daiktai, tarp kurių net 600 oblių kolekcija, bet ir kruopščiai saugoma Čekauskų giminės istorija ir jų buityje naudoti daiktai. Muziejaus bibliotekoje renkami lietuviški, rusiški, kitų šalių rašytojų ir politikų raštai. Bet gal vertingiausias eksponatas – kieme stovintis rankinis skiedrų drožtuvas, staklėmis vadinamas. Nors paties Ginto namai ne skiedromis dengti, bet skiedros šiuo metu yra paklausios, o stogų dengimas skiedromis vis dažniau įsilieja į Lietuvos kraštovaizdį. Skiedrų drožimo paslapčių pasimokė ir patys padrožinėti bandė ir ekskursijos dalyviai. Pasirodo, tai labai sunkus darbas, bet egzotiškas.

Šimtametė šakočių kepimo tradicija

Šakių r. yra toks Beduonės kaimas. Tame kaime duonos gal tikrai niekas nekepa, bet šakočius kepa Renatos Reklaitytės įmonė, gražiu pavadinimu „Gamtos girnos“. Kepyklėlė pastatyta tikrai gamtoje, kur nuošaliau gražiame aptvarėlyje gyvena margaplunksnės vištaitės, kurių kiaušiniai naudojami šakočių tešlai. Pagal šiuolaikiškus europinius standartus, Renatos vištos priklauso laimingų vištų kategorijai, o jų kiaušinius valgyti ypatingai sveika. „Gamtos girnų“ edukaciniuose renginiuose kiekvienas gali išmokti užmaišyti tešlą, sužinoti slaptus skonio ingredientus, išsikūrenti krosnį, savo rankomis išsikepti šakotį ir, žinoma, jo paragauti. Giedrė sako neslepianti šakočių receptų ir kepimo paslapčių, gal dėl to jos šakočiai yra labai paklausūs. Šakočių kepimas Beduonės kaime jau skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Renata verslą perėmė iš vyro Valenso Balsevičiaus giminės. Valensas sako, kad pirmą šakotį savo vestuvėms 1925 metais išsikepė jo senelis, kaunietis Kazimieras Vaitiekūnas. Jį šakotų kepti išmokiusi klebono gaspadinė. Vėliau šakočius kepė jo sūnus, Valenso dėdė, Remigijus Vaitiekūnas, kuris to amato išmokė ir Renatą.

Panašu, kaip Žebertonyse

Viešinimo turas tą dieną užbaigtas buvo Šakių r. Rūselių k. Ritinių bendruomenės centro Sūrio namuose. Ritinių bendruomenės aktyvistės ne siūlus į ritinius suka, o sūrius ritina. Derlingose Zanavyko krašto žemėse dauguma žmonių ūkininkauja, nes darbo vietų aplinkui nėra daug. Bendruomenės narės, tą rugpjūčio 17 d. viešinimo turo dalyviams vedusios edukaciją apie sūrio kelią, pasidalino prisiminimais, kaip prieš 20 metų organizuota pirmoji sūrio šventė peraugo į tradicinį renginį, o uždarytoje kaimo mokykloje įkurtuose bendruomenės namuose, pasinaudojus Europos Sąjungos parama, įkurti Sūrio namai. Ritinių bendruomenės sūrio namai man priminė Žebertonių bendruomenės namus, kur vykdomos edukacinės programos „Duonelės kelias“. Bet kaip Prūselių kaime, taip ir Žebertonyse, bendruomenėse žmonių vis mažėja, trūksta žmonių ir edukacinių veiklų vykdymui. Tą pavakarę Ritinių bendruomenės moterys edukacinei pamokai atsinešė savo karvučių šviežaus pienelio ir grietinės, turo dalyviams teko patiems susimušti sviestą, į sūrio marškinėlius – sūrmaišius – supilti sutrauktą pienelį, o vėliau liko pats maloniausia darbas – visko paragauti. Ragavimo belaukiant turo dalyviams teko atspėti pačias įdomiausias mįsles, kurias įminti visada buvo galima, atsakius, kad tai sūris.

Atviros durys kaime

Viešinimo turas yra akcijos „Atviros dienos kaime“ dalis. Akciją organizuoja Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Renginį remia Žemės ūkio ministerija. Rugpjūčio 17 dienos Viešinimo turą lydėjo asociacijos prezidentė, dr. Agnė Vaitkuvienė. Tą antradienį lankytojams duris atvėrė 55 sodybos, ūkiai, amatininkų ir kūrybos studijos, kaimo bendruomenės, muziejai, bitynai, parkai ir kitos organizacijos. „Kartu su mūsų partnere Žemės ūkio ministerija siekiame populiarinti kaime teikiamas paslaugas, užaugintus bei pagamintus produktus. Akcijoje daugiausia dalyvauja smulkūs ūkiai, nes būtent jiems labai svarbu pasirodyti lankytojams“, – sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

Akcijos rengėjams rūpi priartinti miesto žmones prie kaimo, todėl vaikų, jų tėvelių ir senelių čia laukia daug įvairiausių pramogų. Lankytojai gali susipažinti su kasdiene sodybų ir ūkių veikla, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse, degustacijose, žygiuose, ekskursijose, iškylose.

Norintys keliauti, asociacijos interneto svetainėje gali rasti akcijos žemėlapį, visų dalyvių aprašymus ir pasiūlymus. Šie žemėlapiai taip pat dalijami „Cirkle K“ degalinėse ir turizmo informacijos centruose. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į datas ir laikus, nes apie planuojamą vizitą reikia iš anksto pranešti sodybos šeimininkams. Akcijos dienomis siūloma įsigyti vietinės produkcijos, kai kur bus renkamas simbolinis mokestis už atvykimą ar įvairias veiklas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų