Galvoji, ką nuveikti? Užsuk į Vievį.

Galvoji, ką nuveikti? Užsuk į Vievį.
Spalis – tas mėnuo, kuris leidžia atsakyti į klausimą, kodėl žmonėms patinka ruduo – dar ne šalta, vis pasirodo saulutė, išryškindama žaižaruojančias rudens spalvas. Šis mėnuo – tinkamas laikas pasižvalgyti po Lietuvą, atrasti gamtos perliukus ir aktyvaus poilsio vietas. Vasarą redakcijoje dirbusi vieviškė Ieva Barauskaitė pasidomėjo, ką būtų galima pamatyti Vievio apylinkėse. Jei norite ištrūkti iš namų ir prasmingai praleisti laiką atvykite į Vievio apylinkes, o ką čia veikti, skaitykite žemiau.
Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidės­tęs į šiaurę nuo Vievio ežero. Būtent nuo ežero ir radosi miesto vardo kilmė. XX a. tarpukariu buvo vartotas pavadinimas Vievys. Gyventojų 4521 (2018m. duomenimis), tai antras pagal dydį Elektrėnų savivaldybės miestas.
Įdomi ir galbūt ne visiems žinoma miesto istorija. 1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia. Vievio Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1931 m., Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė (stačiatikių) pastatyta 1843 m., Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia (stačiatikių) pastatyta 1936 m. Yra du muziejai – Lietuvos geologijos muziejus (su J. Dalinkevičiaus memorialine ekspozicija) ir Lietuvos kelių muziejus (atidarytas 1995 m. minint Vilniaus–Kauno magistralės 25-metį). Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 1611–1660 m. spausdinusi knygas kirilica. Pirmieji jos leidiniai buvo maldaknygės bažnytine slavų kalba. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjų bažnytinės slavų ­kalbos gramatikų (iš jos mokėsi ir Michailas Lomonosovas, pavadinęs knygą „mokslingumo vartais“). Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.
XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 m., grąžinta katalikams. XVII a. viduryje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.
1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią, 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.
XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepri­klausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.
1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, 1954 m. dalis miesto prijungta prie Ausieniškių apylinkės, Balceriškių apylinkės ir Pakalniškių apylinkės. Sovietmečiu pastatytas grūdų produktų kombinatas, paukštynas, įkurtas akmenų muziejus, geologijos ekspozicija.
1981 m. Vievyje rastas lobis. Jį sudarė LDK, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos, Rygos ir Rusijos monetos, taip pat 67 LDK, Lenkijos, Livonijos šilingų falsifikatai. 786 lobio monetos saugomos Trakų istorijos muziejuje, 10 – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
1999 m. patvirtintas Vievio herbas.Bet kuo patrauklus Vievis ir seniūnijos apylinkės šiandien? Kokiais lankomais objektais gali pradžiuginti ne tik vietinius gyventojus, bet ir atvykusius svečius?

Lietuvos kelių muziejaus lauko eksponatas

Lietuvos kelių muziejus veikia Vievyje, Kauno g. 14, valstybinės įmonės „Automagistralė“ patalpose. Atidarytas 1995 m. spalio 19 d., minint automagistralės Vilnius–Kaunas 25 metų sukaktį. Muziejaus įkūrėjas a.a. Juozas Stepankevičius. Eksponatus iš visos Lietuvos padėjo rinkti senieji kelininkai. Jie buvo kaupiami Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose. Muziejuje sukaupta daug muziejinę vertę turinčių eksponatų, pradedant nuo Romos imperijos laikų iki šių dienų. Eksponuojami senieji Lietuvos žemėlapiai, nuotraukų albumai, sukaupta daug knygų, žurnalų apie kelių tiesimą. Muziejus turi unikalią, prieš 100 metų Tilžėje išleistą knygelę „Įrankis pagerinimui ir sutaisymui šosajų ir paprastų kelių“. Muziejuje saugomi Stanislovo Kerbedžio, Petro Vileišio ir kitų žymių Lietuvos kelininkų portretai, nuotraukos. Galima pamatyti tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybos įmonių, bazių ir kitų statinių maketus, seniausius kelių tiesimo bei tvarkymo įrankius, mašinas, vežimus, kelių ženklus.
Lietuvos akmenų muziejus-kerno saugykla Vievyje. Žemės gelmių informacijos centras (iki 2015 m. Lietuvos geologijos muziejus) – Lietuvos geologijos tarnybos padalinys, veikiantis Vievyje, Taikos g. 2. Lietuvos geologijos muziejus renka, kaupia, tiria muziejines geologijos vertybes, pristato visuomenei gausią geologijos medžiagą apie Žemės gelmes, geologijos mokslo laimėjimus. Muziejuje pradėta kurti vientisa Lietuvos geologijos ekspozicija, kurioje chronologine tvarka būtų atskleista Žemės gelmių sandaros ir sudėties raida, senųjų geologijos laikotarpių paleogeografinės sąlygos, naudingųjų iškasenų susidarymas.
Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų stačiatikių cerkvė yra Vievyje, šalia magistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Cerkvė priklauso Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų parapijai. Priešingoje greitkelio pusėje stovi Vievio visų rusų Šventųjų koplyčia.
Vievio Šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vievyje, Vievio ežero šiauriniame krante.
Kurkliškių liepa – gamtos paminklas. Garbiu savo amžiumi ir ūgiu iš kitų medžių išsiskiria Kurkliškių kaimo šalikelėje auganti liepa. Šis medis turi išskirtinę lajos formą. Jos aukštis siekia­ apie 30 m., o liemens skersmuo – virš metro. Šiai liepai yra per 100 metų.   Kurkliškių kaimas yra Vievio seniūnijoje, apie 5 km į pietryčius nuo Vievio.
Ausieniškių dvaro fragmentai – Paukštyno g. 7F, Ausieniškės. Napoleonas Bonapartas 1812 metų karo prieš Maskvą pradžioje nakvojo Ausieniškėse, iš kurių išvyko į Vil­nių. Dvaro rūmai statyti 1815 metais.
Neries regioninis parkas – saugoma gamtinė-kultūrinė sritis, abipus Neries upės, maždaug tarp Vilniaus ir Kernavės. Parkas įsikūręs trijose savivaldybėse: Vilniaus rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Trakų rajone. Plotas apima 100 km², miškai užima 87 % teritorijos. Parko direkcija įsikūrusi Dūkštose. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti ypač vertingą Neries vidurupio kilpų sistemą, vertingas miškingo Neries slėnio biocenozes, gausias kultūros vertybes.
Panerių dvaras – yra Panerių kaime, kairiajame Neries krante. Išlikę dvaro rūmai (ponų namas), parkas. Nuo rūmų matosi upės vingis su didele sala, slėnį supa miškingos Neries senslėnio kalvos. Greta dar tebestovi menkaverčių pokarinių pastatų apsupti dvaro ūkiniai pastatai: oficina, tvartai, kumetynas, ledainė. Iš jų vertingiausias yra medinis kumetyno pastatas, nes kituose Lietuvos dvaruose tokios paskirties pastatai dažniausiai jau sunykę. 1969 m. dvare buvo įkurta Vievio sanatorinė mokykla, kuri 2012 m.  uždaryta.
Poilsiavietė „Prie Grybo“. Poilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 15 žmonių. Poilsiavietė pasiekiame automobiliu, yra įrengta laužavietė.

Paneriškių skardžio regykla

Poilsiavietė „Panerių miško regykla“. Poilsiavietė yra kairiojo Neries kranto turizmo trasos pradžioje, pavėsinėje telpa 15 žmonių, yra įrengta laužavietė. Palypėjus 200 metrų į kalną, yra įrengtas apžvalgos bokštas.
Pinyklos mitologinis šaltinis. Šio šaltinio vandeniu gydydavo skaudančias akis, merginos prausdavo veidus, kad ilgiau išliktų jaunystės grožis. Miško dauboje trykštantį Pinyklos šaltinį aplinkinių kaimų gyventojai žino nuo seno. Kaimo žiniuoniai Pinykloje semdavo vandenį, kurį naudodavo užkalbėjimui. Pinyklos šaltinio vanduo ir dabar vilioja atsigaivinti.

Ausiutiškių regykla

Ausiutiškių regykla. Ypatingai akį džiuginanti Neries slėnio panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos – didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes.  2019 m. regykla atnaujinta. Čia galima pamatyti ne tik sklandantį jūrinį erelį ar tolumose skendintį Vilniaus televizijos bokštą, bet ir suvalgyti skanų sumuštinį ar išsikepti šašlykų.

Ausiutiškių konglomeratas

Ausiutiškių konglomeratas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis ties Ausiutiškių vienkiemiu, kairiajame Neries krante, prie pat upės vagos. Konglomerato aukštis – 2,10 m, ilgis – 5,55 m, plotis – 3,20 m, didžiausia horizontali apimtis – 12,80 m. Gerai matomas vis dar išlikęs pirminis sucementuotų nuogulų sluoksniuotumas.
Apskrita – buvęs viensėdis 8 km į šiaurės rytus nuo Vievio, Panerių miškuose, ant kairiojo Neries kranto. Ties Apskrita upėje yra Ausiutiškių konglomeratas ir kitos „uolos“ (Skaly), stūkso akmuo Karvutė (Karowka, Krowka; melsvas, 2 x 3,2 m dydžio, 0,55 m virš vandens), garsėjantis žuvingomis apylinkėmis, kiek toliau – Povilėlis (Powileli, Pavełėl). Toliau pasroviui trykšta gydančiu vandeniu garsėjantis Apskritos šaltinis.
Paneriškės – kaimas 3 km į rytus nuo Lazdėnų, Neries kairiajame krante, Neries regioniniame parke. Kaime, Kerdokų sodybos pakraštyje, auga Paneriškių ąžuolas (gamtos paveldo objektas), šalia atsiveria itin status Paneriškių skardis (ant jo įrengta regykla), dar žinomas kaip Plikasis kalnas (Łysa góra). Kaimą supa Panerių miškai. Trykšta sieringas Paneriškių šaltinis „Akis“.
Vingeliai – viensėdis Vievio seniūnijoje. Čia yra Popų (Vingelių) pilkapynas, kuris datuojamas 5–7 a. po Kristaus. 1950–1998 m. radiniai saugomi Trakų istorijos muziejuje.

„Nuotykių akademija“ Žalgirio kaime

Pramogos ir renginiai vaikams bei suaugusiems ,,Nuotykių akademijoje‘‘ (Žalgirio kaimas, Vievio sen. Elektrėnų sav.). Akademija siūlo susipažinti su indėnų gyvenimo ypatumais, surengti originalią šventę vaikams, draugams ar kolektyvui, sudalyvauti miškuose rengiamose komandos vienijimo programose, orientaciniuose žygiuose. Taip pat kviečia pasigrožėti sodybą supančia ypatinga gamta – atvykusiems rengia pasivaikščiojimus po Neries regioninį parką, nuveda prie grožio šaltinio, o paskui, senoviniame name, kurio autentiškumą išdidžiai saugo, pavaišina arbata. Veikia vasaros vaikų stovykla gamtoje su šunimis.
Jauki poilsio vieta yra pačiame Vievio mieste ir aplink jį esantys ežerai. Vievio ežeras yra pačiame miestelyje. Jo ilgis – 2,75 km, plotis – 1,95 km. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje, siekia 33 m. Pietinis krantas žemas, supelkėjęs, apaugęs mišku, kiti – aukštesni ir sausesni. Pietinėje pakrantėje telkšo Bliūduko ežeras. Į Vievio ežerą suteka 8 upeliai, išteka Bražuolės intakas Pylimas. Pratakumas per metus 15 %. Ežero baseino plotas 23,3 km². Prie ežero įsikūręs Vievis, Vievininkų, Patiltų, Balceriškių, Šadubalio, Zabakos, Pylimų kaimai.
Keliakiemio ežeras yra 6 km į pietryčius nuo Vievio. Ežeras beveik apvalus, jo skersmuo ~ 0,23 km. Pietinis krantas aukštas, apaugęs mišku, vakarinis – žemas ir pelkėtas, apaugęs krūmynais. Šiaurės rytuose per medžiais apaugusį slėnį išteka upeliukas link Bražuolės upės (Neries intakas). Šalia yra Keliakiemio kaimas, veikia kaimo turizmo sodyba.
Zelva – ežeras 5 km į šiaurę nuo Vievio, 2 km į vakarus nuo Kazokiškių. Ištįsęs šiaurės-pietų kryptimi 1,78 km, plotis iki 0,4 km. Didžiausias gylis siekia 6,9 m. Krantai daugiausia aukšti, šiaurės vakariniai ir pietiniai – žemi ir pelkėti. Pakrantės apaugusios miškais: rytuose ir šiaurėje Kazokiškių miškas, vakaruose – Strošiūnų miškas. Į Zelvą įteka bevardis upelis, o pietuose išteka Aliosos kairysis intakas Zelvė.
Zelvos ežero stovyklavietė „Beržų sala“. Stovyklavietė įsikūrusi ant Zelvos ežero pakrantės miško apsuptyje. Stovyklavietėje yra 2 pavėsinės, laužavietės, vieta maudynėms, didelis patogus lieptas, vietos palapinėms. Puikiai tinka poilsiui mažoms ir didelėms kompanijoms, sąskrydžiams, sporto renginiams. Aplink ežerą veda miško kelias, tinkantis dviračių pra­mogai. Stovyklavietės plotas 1 ha. Galimas žmonių skaičius ~100. Automobilių talpina ~50 ir daugiau. Geras susisiekimas. Nuo Vievio iki stovyklavietės 6 km.
Naručionių ežeras – 4 km į pietvakarius nuo Vievio. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 0,91 km, plotis – iki 0,21 km. Rytinis ir pietinis krantai aukšti, vakarinis – žemas ir pelkėtas. Krantai vietomis apaugę medžiais ir krūmais. Aplinkui plyti pievos. Šiaurėje išteka upelis link Skynimų ežero. Prie ežero įsikūrę Naručionių ir Matukiškių kaimai.
Šiemetis – ežeras 5 km į pietryčius nuo Vievio. Ilgis iš šiaurės į pietus 1,23 km, plotis iki 0,8 km. Giliausia vieta siekia 16 m. Ežero pavidalas ties viduriu susiaurėjantis. Pietvakariuose yra mišku apaugusi 0,5 ha sala. Krantai daugiausia aukšti, o vakarinis žemas ir pelkėtas. Aplinkui plyti dirbami laukai, vakarinėje pakrantėje daugiausia auga miškeliai. Šiaurės vakaruose išteka upelis pro Šiemetuko ežerą link Brado upelio. Rytinėje Šiemečio pakrantėje yra Keliakiemio kaimas, pakrante praeina kelias 107 Trakai–Vievis. Pietiniu krantu eina riba su Trakų rajonu, prie to kranto įsikūręs Meiriškių kaimas. Šiaurinėje pakrantėje įsikūręs vandenlenčių pramogų parkas (Elev8 Cable Park Vievis). Ežero pavadinimas kildinamas iš šaknies *šėm-, kuri galimai kilusi iš šėmas.

Vievio „Crazy ferma“ trasa

„Green Town“ kompleksas – tai puiki laisvalaikio erdvė, kur rasite restoraną, vaikų žaidimų aikšteles, lauko sporto pramogas, žvejybą, rusišką garinę pirtį, kubilą po atviru dangumi, viešbutį ir daug jaukių takelių pasivaikščiojimams mūsų beržyne. Viskas tam, kad poilsis būtų kokybiškas. Savaitgaliais čia dažnai vyksta gyvos muzikos vakarai, kuriuose savo dainas atlieka populiariausi Lietuvos dainininkai, o sekmadieniai skirti mažiesiems – vyksta vaikų popietės su skirtingus personažus įkūnijančia animatore ir aktyviomis bei įdomiomis veiklomis.
Vievio „Crazy Ferma“, Bukiškės, Vievis. 25 ha kalvotame landšafte suformuota techniška trasa,­­ ­tinkanti motosportui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų