Žiemiškai žvarbią lapkričio 28 dienos popietę, minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną ir prasidedant advento laikotarpiui, Semeliškių parapijos senoliai jau aštuntą kartą (nuo 2003 metų) rinkosi kartu apdainuoti savo džiaugsmus, rūpesčius, pasidžiaugti, kad dar gali atsikvėpti, pabėgti nuo vienatvės, pabendrauti su kaimynais, pažįstamais, pabūti drauge, švelnios muzikos, skambių dainų ir prasmingų minčių apsuptyje.
Pasimeldę Semeliškių bažnytėlėje, pirmąkart parapijos neįgalieji ir pagyvenę gyventojai rinkosi Pastrėvyje (mat Semeliškių parapija nusidriekusi net per dvi – Semeliškių ir Pastrėvio seniūnijas). Išpuoštoje mokyklos salėje jų laukė vaišėmis nukloti stalai ir puiki nuotaika. Nenuilstančios bitelės – parapijos Carito darbuotojos – pasistengė, kad šventėje nieko netrūktų – skanumynų, vaisvandenių, geros nuotaikos ir pačių dalyvių, jie buvo suvežioti automobiliais, mokykliniu autobusiuku. Puikią nuotaiką ir atgaivą sielai teikė renginio vedėjų Meilutės Rašimienės ir Nijolės Ustilienės skaitytos mintys, poezija, labai tinkanti prasidėjusiam advento laikotarpiui. Senolius sveikino parapijos klebonas G. Jančiauskas, Pastrėvio ir Semeliškių seniūnai, Carito vadovė V. Markevičienė, bendruomenės „Strėva“ pirmininkas A. Bielskis, o Pastrėvio bendruomenės pirmininkės Viktorijos Juknevičienės sveikinimus perdavė jos vyras Virginijus, mat Viktorija laukia šeimos pagausėjimo… Šventėje šokusi Pastrėvio mokyklos mergaičių grupė „Luna“, vadovaujama Reginos Vaidogienės, privertė susigraudinti ne vieną močiutę – žvelgiant į šokančias anūkes, o gal ir proanūkes. Svajingas dainas susirinkusiems dovanojo Semeliškių ansamblis „Svaja“, vad. Gražinos Barzdaitienės, o Pastrėvio ansamblis „Volasta“, vad. Laimutės Tidikienės, skatino kartu dainuoti ir pasijusti tikrais ansamblio dalyviais. O kai Ūbiškių kapelijos „Juozo armonikėlė“ vadovas ūkininkas Juozas Petravičius užgrojo armonika, neatlaikė senoliai ir, vesdami vieni kitus, sukosi polkutės, valso ritme, o tie, kurie negalėjo pašokti, palaikė plojimais. Nors šiemet parapijiečių nebuvo tiek daug, kiek ankstesniais metais, šventė pavyko, gera nuotaika liejosi per kraštus ir, atėjus atsisveikinimo momentui, sunku buvo skirtis. Džiugu, kad renginio iniciatoriaus klebono G. Jančiausko svajonė – suburti abiejų seniūnijų negalią turinčius senolius – jau tapo tradicija ir kasmet suteikia galimybę jiems atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių ir pabūti šventėje.
Silvija BIelskienė