Užsimerkite ir įsivaduokite: į jūsų jaukius, pačių statytus namus įsiveržia svetimi žmonės, be kaltės, be teismo, be daiktų išvaro į traukinius ir išveža į tolimą, nežinomą šalį. Pirmieji trėmimai pradidėjo 1941 m. birželio 14 dieną, jie tęsėsi 12 metų. Kaip Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios parapijos salėje vykusiame minėjime kalbėjo etnokultūrologė Ona Rasutė Šakienė, ne 12 dienų, ne 12 savaičių, o 12 metų šviesiausi Lietuvos žmonės – mokytojai, tarnautojai, gydytojai, žemdirbiai – gyveno nežinomybėje dėl savo, savo vaikų ir artimųjų išlikimo. Nepakentęs vergovės ne vienas lietuvis kilo į nelygią kovą su okupantas. Vieni jų žuvo tėviškės miškuose, kiti – Sibire, kai kurie išgyveno, grįžo ir apie tų dienų siaubą papasakojo žmonijai.
Tremties septyniasdešimtmetį elektrėniečiai minėjo savaitę. Renginiai pradėti buvo birželio 9 dieną Elektrėnų bibliotekoje, kur negausiai susirinkę tremtiniai, Elektrėnų jaunieji šauliai ir keletas ištikimų renginių lankytojų klausėsi literatų kūrybos ir tremtinių prisiminimų, kartu pažiūrėjo filmą „Ilgas kelias namo“, o vėliau prisiminimais dalinosi prie kavos puodelio.
Deja, prisiminti tuos laikus ne kiekvienas nori. Kaip sako politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Elektrėnų skyriaus pirmininkė Silvelina Endriukaitytė, sąjungos sąrašuose dar yra virš 170 tremtinių, bet aktyviai veikloje dalyvauja gal tik dvidešimt. Entuziazmo vis dar netrūksta tremtinei Bronei Kveragienei. Ji suspėja ir su bendražygiais susitikti, ir jaunimui gyvosios istorijos pamokas vesti. B. Kveragienės atsiminimai išspausdinti knygoje „Trys Didžiosios Kovos Apygardos partizaninės kovos etapai“, kurią ji padovanojo bibliotekai ir seniūnui.
Tremtiniai pabendrauti retkarčiais susirenka visose seniūnijose. Visų seniūnijų tremtinių ir politinių kalinių atstovai birželio 14 d. dalyvavo minėjime Elektrėnų bažnyčioje.
Šv. Mišias už likusius amžinojo įšalo žemėje ir sugrįžusiuosius aukojo visi trys Elektrėnų parapijos kunigai. Pamoksle altarista kunigas Stasys Čiupala prašė tremtinių atleisti kankintojams, nes jie nežinojo, ką daro. „Jie jau seniai atleido, nes tokia mano tauta“, – kunigo mintį parapijos salėje tęsė O. Šakienė.
Prie paminklo už Lietuvos laisvę Elektrėnų žemėse žuvusiems partizanams B. Kveragienė prašė jaunimo nepamiršti savo tėvų ir senelių istorijos, ją skleisti savo vaikams ir vaikaičiams. Jos žodžių klausėsi savivaldybės jaunieji šauliai, dalyvavę visuose renginiuose, skirtuose tremties 70-mečio paminėjimui, klausėsi šokių ansamblio „Vijūnas“ šokėjai, gyvuosius ir mirusiuosius tremtinius bei politinius kalinius pagerbę gėlėmis. Šauliai gėlių nuvežė ir prie paminklo tremtiniams Elektrėnų kapinėse. Gėlių prie paminklo padėjo ir savivaldybės vadovai bei Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas. Savivaldybės vadovų vardu kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaidas Bernotas, parapijos salėje literatūrinę muzikinę kompoziciją padovanojo aktoriai Vytautas Taukinaitis, Saulius Sipaitis ir iš Elektrėnų krašto kilęs Pranas Zaremba.