Apie neįprastą darbo krūvį, buldozerius ir kitokias bėdas

Apie neįprastą darbo krūvį, buldozerius ir kitokias bėdas

Julija Kirkilienė

Antrasis naujosios kadencijos tarybos posėdis tapo tikru išbandymu tarybos nariams. 75 klausimai vienam posėdžiui per 15 savivaldybės tarybos veiklos metų niekada nebuvo sukaupti. Dirbo tarybos nariai gegužės 20 dieną nuo 10 iki 19 val., todėl tarybos nariai Algimantas Adomaitis ir Viktoras Valiušis merui priekaištavo, kad paskubomis nori prastumti svarbius klausimus ir panaudojo, žinoma, nuvalkiotą epitetą – stumti buldozeriu. Pats naujai kadencijai tiesiogiai išrinktas meras Kęstutis Vaitukaitis pirmoje posėdžio dalyje taip pat buvo neramus ir nepakantus kritikai, bet įsitikinęs, kad tarybos sprendimai paruošti su klaidomis, nusiramino ir dėkojo opozicijai už tų klaidų pastebėjimą. Sunkią darbo dieną praskaidrino naujasis administracijos direktorius Virgilijus Pruskas tarybos narius vaišindamas kava ir saldumynais.

(Ne)Įprasti darbai ir atlyginimai

Posėdis ilgai užsitęsė ne tik dėl klausimų gausos, bet ir todėl, kad sprendimų projektai nebuvo išdiskutuoti komitetuose. Komitetai šiame posėdyje buvo tik sudaryti. Ilgai užsitęsė ir pirmasis sprendimo projekto (po darbotvarkės tvirtinimo) svarstymas – balsavimas dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo. Administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirtas buvo socialdemokratas Jonas Grybauskas. Jis tarybos nariams trumpai pristatė savo biografiją: gimė Semeliškių seniūnijoje, dirbo Trakuose ir Vievyje, dabar norėtų dirbti Elektrėnuose. Aktyviai politikoje reiškėsi nuo 1988 metų, buvo išrinktas paskutiniuoju Trakų raj. Komunistų partijos sekretoriumi, vėliau – Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininku. Paskutiniuoju metu turėjo savo verslą – transporto įmonę „Lietmazservis“, kurią jau pardavė. Į Vaido Ratkevičiaus klausimą, kodėl verslininkai veržiasi į valstybės tarnybą, J. Grybauskas atsakė, kad jam greit sueis pensinis amžius, vaikai verslo perimti nenorėjo, todėl pasitaikė proga sėkmingai verslo atsisakyti.

Ilgokai užtruko diskusijos ir dėl mero, mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo darbo užmokesčių nustatymo. Tarybos nariai Vaidas Ratkevičius, Algimantas Adomaitis ir Viktoras Valiušis bandė įtikinti valdančiąją daugumą, kad priedai administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui skiriami būtų tik pamačius darbo rezultatus, mat priedai skiriami už neįprastą darbo krūvį. Tiesa, buvę administracijos direktoriai Arvydas Vyšniauskas ir Henrikas Petrauskas įtikinėjo tarybą, kad administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo darbas labai sunkus, todėl priedai reikalingi. Buvęs direktoriaus pavaduotojas Vaidas Ratkevičius prisiminė nuoskaudą, kad jam priedas buvo skirtas tik po bandomojo laikotarpio, todėl ir J. Grybauskui priedo iš karto nereikėtų skirti. Dėl mero ir jo pavaduotojo atlyginimo tarybos nariai nesiginčijo – jų atlyginimai nustatyti Vyriausybės, tarybai tik formaliai liko pritarti. Opozicijos kalbos dėl atlyginimų liko tik kalbomis, nes stipri dauguma – 9 liberalai, 6 socialdemokratai ir dar jiems pritariantys po vieną Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Centro partijų bei jokiai frakcijai nepriklausančio konservatoriaus Ramūno Kartenio balsų su kaupu užtenka bet kokiam sprendimui priimti.

Įprastos – neįprastos ataskaitos

Sutvarkę valdymo reikalus, tarybos nariai ėmė tvirtinti savivaldybės įstaigų finansinių ataskaitų rinkinius. Savivaldybės administracijos finansinį rinkinį pristatė pats administracijos direktorius V. Pruskas. Ataskaitoje tarybos nariai buvo supažindinami su skolomis, iždu, biudžetu, kuris esąs suderintas taip, kad savivaldybė galėtų atlikti suplanuotus darbus. Kadangi ataskaitos nebuvo svarstytos komitetuose, V. Valiušis ir A. Adomaitis kiekvienos įstaigos vadovams teikė panašius klausimus. Tiesa, iš tų klausimų paaiškėjo, kad tarybos nariai nei įstaigose lankosi, nei renginiuose dalyvauja, nei spaudos skaito, todėl nežino, kas, kur ir kaip vyksta. Pavyzdžiui, V. Valiušiui atrodo, kad kultūros centre turėtų vis dar veikti jo jaunystės meniniai kolektyvai, o jų pasirodymų pažiūrėti turėtų suplaukti visi savivaldybės žmonės, kaip tais laikais, kai nebuvo televizorių, internetų ir kitokių šių laikų išradimų. Bet įstaigų vadovai tarybos nariams turėjo galimybę išsakyti tai, ko labiausiai trūksta. Pavyzdžiui, bibliotekai labai reikia elektroninio reklamos stendo, Vievio gimnazijai – patalpų remonto, Pylimų vaikų lopšeliui-darželiui užbaigti įpusėjusį remontą ir kt. Tik Kietaviškių pagrindinei ir Vaikų sanatorinei mokyklai – dabar jau gimnazijai – mažai ko reikia: Kietaviškes vis paremia ten įsikūrusios įmonės, o sanatorinė mokykla remontuojama savo lėšomis. Vievio kultūros centras padeda architektams projektuoti būsimą naująjį pastatą. Direktorė Audronė Stepankevičiūtė sakė esanti viskuo patenkinta ir viliasi, kad senasis pastatas nenugrius anksčiau, nei bus pastatytas naujasis. Naujajam Vievio kultūros centrui pagal paruoštą projektą reikia apie 1,7 mln. eurų. Daugiausia iš tarybos narių kritikos teko Elektrėnų sporto mokyklos direktoriui Valdui Škadauskui už konfliktus su darbuotojomis (apie tai rodė laida KK2). Ataskaitas pristatė socialinės paramos ir globos tarnybos, kurios niekuo nesiskundė, tik Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas išsakė mintis, kaip turėtų keistis tarnybų požiūris į naujus iššūkius.

Skaudžiausi sprendimai – darbo pabaigoje

Skaudžiausi sprendimo projektai dėl mokyklų tinklo pertvarkos palikti buvo posėdžio pabaigai ir svarstyti tik 18 val. Bet mokyklos-darželio „Pasaka“ bendruomenės atstovai turėjo kantrybės sulaukti klausimo svarstymo ir išsakyti savo nepritarimus projektui. Ir nors šios įstaigos direktorė Aldona Ščiukaitienė, pristatydama veiklos ataskaitą, sakė, kad iš „Pasakos“ į „Ąžuolyno“ mokyklą keliami vaikai yra visos bendruomenės rūpestis, o svarbiausia yra tai, kad būtų vaikų, svarstant klausimą dėl mokyklų pertvarkos, kilo įtampa. Iki tarybos posėdžio dėl sprendimo projekto „ …Dėl <…> bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos …“ buvo sudaryta darbo komisija, kurios pirmininku paskirtas Arvydas Vyšniauskas. Primename, kad trūkstant vietų vaikų darželiuose, taryba nusprendė 4 pradinės mokyklos klases iš mokyklos-darželio „Pasaka“ perkelti į „Ąžuolyno“ pagrindinę mokyklą, o „Pasakoje“ įkurti 4 darželio grupes. Tam priešinasi kai kurie vaikų tėvai. Pasak jų, pradinukams eiti iš vieno miesto galo į kitą nėra saugu, o juos nuvežti ir pasiimti iš mokyklos ne visi tėvai gali. Taip pat tėvai netiki savivaldybės vadovų pažadais, kad saugus bus vaikų pavežėjimas iš vieno miesto galo į kitą. Pradinių klasių vaikų tėvams aktualu yra tai, kaip vaikus pasiimti iš mokyklos, jei pamokos baigiasi apie 14 val., o tėvai dirba iki 17-18 val. A. Vyšniauskas sakė, kad klausimai buvo nagrinėjami su „Pasakos“ bendruomene ir pasiektas bendras sutarimas, kad savivaldybė turi išvystytą švietimo tinklą, kur gali sutalpinti visus darželinukus, pradinukus ir kitokio amžiaus vaikus. Padėti įtikinti tėvelius stengėsi pedagogė ir tarybos narė Vilija Dobrovolskienė: „Pasakos“ moksleivių kai kurie tėveliai nėra teisūs nesutinkdami su pertvarkomis ir nestsižvelgdami į kitų vaikų interesus. Juk galėtų peticijas rašyti ir tų vaikų, kurie nepatenka į darželius, tėveliai. Jie taip pat dirba ir neturi, kas prižiūrėtų vaikus“. Gydytoja ir tarybos narė Laimutė Ablingienė apeliavo į socialinę kryptį, kad vaikams geriau mokytis mokykloje, o ne darželyje, kad bendraudami vyresnių vaikų kolektyve vaikai sparčiau vystosi, pasiekia geresnių socialinių ir mokslo žinių rezultatų.

Neįtikino  

Gražios kalbos aktyviųjų „Pasakos“ bendruomenės narių neįtikino. Bendruomenės atstovė Audra Jarukaitienė perskaitė ilgą peticiją apie tai, kad darbo grupė su bendruomene dirbo nepakankamai ir priėmė vienašališkus sprendimus. Vaikai, pasak jos, turi teisę lankyti arčiausiai esančią mokyklą. Jei pradinukai nebegali lankyti mokyklos-darželio „Pasaka“, tai jie turi teisę pasirinkti pradinę mokyklą, o ne jėga būti stumiami į „Ąžuolyną“. Rašte merui bendruomenės atstovai siūlė kitokius sprendimo projektus, pavyzdžiui, į „Ąžuolyną“ kelti vyresnes klases iš pradinės mokyklos arba „Ąžuolyne“ formuoti ikimokyklines klases ir kt. Tėvai šį tarybos sprendimą žadėjo skųsti Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybės Peticijų komisijai ir kt. Meras K. Vaitukaitis ramino tėvelius, kad kitu sprendimu dėl švietimo įstaigų teritorijų nustatymo tėveliai turės galimybę pasirinkti, leisti vaikus į pradinę ar „Ąžuolyno“ mokyklą.

Įtemptas posėdis baigėsi Algimanto Adomaičio moralu valdančiajai daugumai, kad šioje taryboje dirbtų ne tik paklusdami savo partijų ir tuo pačiu savivaldybės vadovams, bet atsižvelgtų ir į elektrėniečių interesus bei nepamirštų pilietiškumo. Bet jis savo kalbomis valdančiųjų neįtikino taip pat, kaip ir valdantieji neįtikino bendruomenės, kad mokyklos pertvarka daroma teisingai. Posėdžio metu tarybos nariai savo kalbose nevengė epitetų, o po kadencijos pertraukos į tarybą su liberalais sugrįžę Edmundas Niparavičius ir Andrejus Paberalis oponuojančius daugumai tarybos narius bandė drausminti pamiršdami liberalizmą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų