Julija Kirkilienė
Lapkritis – tamsusis metas. O šiais metais tamsumą padidina energetikos krizė, nes gatvėse ant elektros stulpų šviečia kas antra lemputė. Tokiu tamsiu metu visada būna Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos, pažymimos ne tik maldomis, mirusiųjų prisiminimais, bet ir naujoviška Helovino švente. Tamsios paros metu šviečiantys moliūgai praskaidrina tamsą. Kitokia Helovino atributika, atrodo, Lietuvoje nėra populiari. Apie šviesą ir tamsą, gyvuosius ir mirusiuosius artėjant Vėlinėms ir kalbamės su Elektrėnų seniūnu Antanu Šalkausku. Su Elektrėnų seniūnu todėl, kad Elektrėnai yra savivaldybės centras, o visi džiaugsmai bei vargai yra panašūs kiekvienoje seniūnijoje.
J.K. Pradėkime nuo šviesos ir tamsos. Redakcijai kone kiekvieną rytą skambina gyventojai, klausdami, kodėl seniūnija netaupo elektros, nes tai vienoje, tai kitoje gatvėje rytais ilgai neišjungiamos šviesos. Kodėl?
A. Š. Gatvių apšvietimą įjungia ir išjungia pastatyti šviesai jautrūs elementai, kitaip dar vadinami „akimis“. Jautrumas, kada šviestuvams vakaro metu įsijungti ir ryto metu išsijungti, yra reguliuojamas aptarnaujančios įmonės. Žinoma, kartais elementai nevienodai sureaguoja į šviesą – nespėjama laiku pataikyti su metų kaita, kai persukinėjami laikrodžiai ir pan., o kartais aptarnaujanti įmonė dienos metu uždega visus šviestuvus tam, kad patikrintų jų veikimą ar rastų kokį gedimą. Tada dažniausiai gyventojai ir teiraujasi, kodėl gi sau leidžiame dienos metu deginti šviestuvus. Beje, žiemos metu švies tik kas antra lempa ir mažiau valandų, nei buvome įpratę. Kapinėse apšvietimą taip pat jungsime tik Vėlinių laikotarpiui. Kitais žiemos vakarais kapinėse bus tamsu. Stengiamasi ieškoti optimaliausio varianto, nepakenkiant gyventojų ir eismo saugumui bei taupant brangstančią elektros energiją.
J.K. O tų laisvalaikio parke girliandų, apšviečiančių pėsčiųjų takus, tikrai reikia?
A.Š. Girliandas pakabinome taip pat dėl taupymo. Su specialistais paskaičiavome, kad toks apšvietimas gerai nuteiks ir žmones, po darbo pratusius pasivaikščioti gryname ore, ir elektros sutaupysime dvigubai, nei lempos šviestų stulpuose. Paplūdimyje taip pat lempas stulpuose išjungėme, palikę tik šviečiančius žaismingus drugelius. Visuose naujuose šviestuvuose šviečia taupios led lempos.
J.K. Gatvėse ne visai tamsu, o kaip žmonių galvose? Ar į šiukšlių konteinerius kapinėse žmonės vis dar veža atliekas iš namų?
A. Š. Mažiau veža, bet pasitaiko. Randame ir mikrobangų krosnelių, ir fotelių. Geibonių ir Girnakalių sodininkai kapinių konteinerius įprato užpildyti žaliosiomis atliekomis. Seniūnija konteinerių turinius išveža savo lėšomis – turime transportą ir darbuotojus, todėl šiukšlių sutvarkymas kainuoja pigiau.
J.K. Sabališkių gatvėje pastebėjome naujų suolelių. Kad žmonės eidami iš kapinių turėtų kur pailsėti?
A.Š. Ne paslaptis, kad Elektrėnuose gyvena vis daugiau vyresnių žmonių, tad pėsčiomis einant ne tik iš kapinių, bet ir iš parduotuvių, įvairių renginių ar bažnyčios dažnai pravartu prisėsti. Mieste daugiau atsirado ne tik suoliukų, bet ir dėžučių šunų ekskrementams. Elektrėnuose padaugėjo ne tik vyresnių žmonių, bet ir augintinių, todėl įrengėme infrastruktūrą, patenkinančią visų poreikius.
J.K. O dabar pakalbėkime apie mirusiųjų amžiną poilsį. Pernai prieš Vėlines kalbėjome apie naują kolumbiarumą ir ten saugomų palaikų kainą. Šiais metais kalba kitokia. Seimas priėmė įstatymą, kad nuo lapkričio 1 d. savivaldybės kolumbariumuose urnas saugoti privalo nemokamai. Ar suspėjo kolumbariumas atsipirkti?
A.Š. Nežinau. Žinau, kad seniūnijos kolumbariume laisvų vietų dar yra, ir žinau, kad kai kurie žmonės urnas su palaikais saugo iki lapkričio, kad nereikėtų mokėti. Seniūnija nuo kolumbariumo pastatymo dalyvaudavo urnų pastatymo ceremonijoje: išimdavo lygią plokštę, išgraviruodavo reikalingus užrašus, uždėdavo atgal ir saugodavo raktus. Užrašai ant plokščių buvo graviruojami pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos nustatytus reikalavimus šrifto dydžiui, simbolių skaičiui ir pan. Nuo šiol visą tą darbą organizuos patys mirusiųjų artimieji ar laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, tad nuogąstaujama, kad plokštės dabar bus pačios įvairiausios, nes nebelieka jokių reikalavimų ar kontrolės. Jei taip atsitiktų, kad plokštė suskiltų, mirusiojo artimieji naują pasidaryti turėtų savo lėšomis.
J.K. Suprantu, kad netrukus kolumbariumas bus užpildytas, o kur tada bus saugomi kremuoti palaikai?
A. Š. Kolumbariumus statys verslininkai. Įstatymas priimtas tik valstybinėms įstaigoms, kolumbariumai bus privatūs, kaip ir kapinių yra privačių.
J.K. O kaip su pelenų saugojimo vieta?
A.Š. Kol kas ieškome sprendimų. Nuo vienos kapinių pusės tokios vietos rengti negalime, nes netoli yra nuosavi namai, nuo autostrados pusės nėra vietos. Galbūt ta vieta įrengta bus Juodelių kaime, kur išpirkta vieta naujoms kapinėms.
J.K. Kapinėse žmones gerai nuteikia restauruota koplyčia. Bet ten buvusi skulptūra „Skausmo vyras“ perkelta į bažnyčią. Bet ir koplyčioje yra tokia pat statula. Kaip jos susidvejino?
A. Š. Kapinių koplyčioje liko skulptūros kopija. Buvusi statula turėjo sakralinės vertės, todėl restauruota ir perkelta į bažnyčią.
J. K. O ką šiuo tamsiuoju metu norėtumėte dar pasakyti seniūnijos ir savivaldybės gyventojams?
A. Š. Visi sunkmečiai ir negandos ateina bei praeina, tad seniūnijos gyventojams palinkėčiau ramybės, pakantumo, atlaidumo ir gyvenkime šviesiomis širdimis.
Skaitytojų vardu dėkoju už naudingą informaciją.
Nuotraukoje: Seniūnas Antanas Šalkauskas paskaičiavo, kad Elektrėnų kolumbariume iki lapkričio 1 dienos buvo likusios 26 laisvos laidojimo vietos