Saulenis Poška
Patekusios į COVID-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.
Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms
„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.
Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išplečia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.
Papildžius jau pusmetį INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sektoriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas padidintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 procentų. Verslai, kurie negali pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.
Jau pasinaudojo per 500 įmonių
Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGOS finansiniu instrumentu jau pasinaudojo 513 įmonių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų.
Atnaujinus priemonę, didžiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eur.
Norint pasiskolinti reikia kreiptis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.
Nukentėjusioms įmonėms – subsidijos ir kitos priemonės
Pasak R. Armonienės, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis ir vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis.
Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų.
Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 dienos jau priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panaudota 37 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. eurų. Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.
Vienoms durims užsivėrus – atsiveria kitos
Vilniuje veikiančios UAB „Amaja“ direktorė Aurelija Jasinskienė pasakojo, kad bendrovė valstybės pagalbos priemonėmis pasinaudojo dar pirmojo karantino metu.
„Gavome ne tik vienkartinę negrąžintiną išmoką iš savivaldybės, bet ir lengvatinę paskolą, kurios prireikė apyvartinėms lėšoms. Tai mums tikrai padėjo, nes deramai nebuvome pasirengę pandemijos bangai. Kita vertus, ta pauzė buvo gera metas permąstyti verslą ir jo struktūrą, sugalvoti, kaip įmanoma pagerinti ir sustiprinti savo pozicijas“, – sakė A. Jasinskienė.
Dekoratyvaus apšvietimo sprendimus daugiausia HORECA (viešbučių, kavinių ir restoranų) sektoriui siūlanti bendrovė su nerimu laukė metų pabaigos, nes jai šis laikotarpis, kaip įsitikinta per daugiau nei septynerius veiklos metus, yra pats darbymetis.
Pagrindiniai UAB „Amaja“ klientai – maitinimo įstaigos – su paskelbtu antruoju karantinu susidūrė patys pirmieji, nes maistą gali tiekti tik išsinešti. Nepaisant to, nemažai jų kreipėsi į įmonę dėl patalpų puošimo, netgi atsirado ir naujų klientų, kurie pakeitė nubyrėjusius senuosius.
„Prieš pusmetį nerimo buvo labai daug, tačiau dabar stebime, jog visų metų rezultatai bus tik šiek tiek prastesni nei pernai. Todėl tikėjimo ateitimi tikrai nepraradome – atvirkščiai, pamatėme labai daug galimybių, kurias galime išnaudoti klientams pritraukti. Tai – ir internetinė prekyba, ir plečiama veiklos geografija, ir proaktyvi veikla siūlant paslaugas platesniam klientų ratui. Juk kai vienos durys užsiveria, tikrai atsidarys kitos. Juolab kad lengvatinėmis sąlygomis gauta paskola padėjo pasirengti antrajai COVID-19 bangai“, – teigė A. Jasinskienė.
Užs. 1939