Konservatorių ir liberalų Vyriausybė vėl manipuliuoja ekonomine krize, šįkart Seime bandydama prakišti valstybės biudžetą. Kažkada Andrius Kubilius žadėjo, kad krizė baigsis 2009 m. birželio 21 d., t.y., po to, kai „Bloomberg“ finansų rinkos stebėtojai paskelbė, jog Lietuvos finansų būklė gerėja tris mėnesius iš eilės. Jis taip pat yra sakęs, kad, kai prasidės Europos krepšinio čempionatas, sunkmetis jau bus praeity. Kad krizė baigiasi, jis čiulbėjo dar šių metų pavasarį. Tačiau biudžetui spalį atsidūrus ant Seimo stalo, apie krizės pabaigą A. Kubilius pamiršo.
Algirdas Sysas, Seimo narys, LSDP vicepirmininkas
Ką Premjeras staiga prisiminė, tai 2010 m. balandžio mėn. Konstitucinio Teismo sprendimą, skelbiantį, kad, kol šalyje tebevyrauja sunki ekonominė ir finansinė padėtis, valstybė gali laikinai sumažinti socialines išmokas, pensijas ar atlyginimus. Todėl pagal kitų metų Vyriausybės parengtą valstybės biudžeto projektą, minimalus mėnesio atlyginimas ir toliau nebus didinamas, neįgalumo pensijos ar pareigūnų atlyginimai nebus atstatomi. Taigi, pagal A. Kubilių, dabar krizės galo nematyti, nes taip yra patogiau jo Ministrų Kabinetui.
Vis dėlto, senatvės pensijas iš 2012 m. biudžeto Vyriausybė grąžinti į prieškrizinį lygį planuoja. Puiku! Nereikėjo jų apskritai mažinti, daugybę pensininkų paverčiant Sodros pašalpų gavėjais.
Bet ar tai reiškia, kad sunkmetis pensininkams baigėsi? Ar valdančioji koalicija stebuklingai pamiršo, kad Konstitucinis Teismas tame pačiame sprendime tvirtina, kad, kai valstybėje baigiasi krizė arba kai iki jos pabaigos „atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas“, kuriomis būtų galima atstatyti senatvės ir invalidumo pensijas, iš valstybės ir savivaldybių biudžeto apmokamų pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus bei kitas socialines išmokas, tai turi būti padaryta teisingai ir nediskriminuojant?
Jei krizė baigiasi, ji baigiasi visiems, o ne atskiroms grupėms.
Konservatoriai ir liberalai neveltui nusprendė pasigailėti bent pensininkų, gaunančių socialinio draudimo pensiją. Kitais metais bus Seimo rinkimai, ir tokiu būdu norima pamaloninti šią rinkėjų grupę, kuri visada ateina į rinkimus ir balsuoja.
Vyriausybė teigia, kad pinigų pakanka tik senatvės pensijoms. Tai labai neracionalus mąstymas. Juk jei būtų pakeltas minimalus mėnesio užmokestis, tuomet padidėtų ir įmokos į Sodrą, ir jos deficitas bent nedidėtų tokiais žaibiškais tempais. Bet dabar šios pensijos atstatomos į skolą. 2011-uosius Sodra baigs su 7 mlrd. litų deficitu, o kitiems metams jau numatomi 9 mlrd. Su tokiu bagažu apie pensijų augimą nebus nė kalbos ne vienerius metus. Jei iki šiol gyvenome skolon, su tokiu biudžetu gyvensime dar didesnėn skolon. Taip Vyriausybė pati pjauna šaką, ant kurios sėdi visa Lietuva.
Liūdniausia, kad dabartinė Vyriausybė viena sako, o kita daro.
LR Vyriausybės 2012 m. veiklos prioritetuose teigiama, cituoju: „2012 metai taps vilties, tarpusavio pasitikėjimo ir sėkmės metais <…>. Tik sutelktomis jėgomis įmanoma sukurti modernią, veržlią ir atvirą pasauliui Lietuvą, tokią šalį, kurioje gera gyventi ir dirbti, kurios kiekvienas pilietis, įgyvendindamas savo lūkesčius, su optimizmu žvelgia į ateitį.“
Tačiau ar tikrai ši Vyriausybė siekia, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui čia gyventi būtų gera? Ar gyvenimas bus geresnis pareigūnui, kuris išėjo į pensiją ir neturi kitų pajamų, tik sumažintą valstybinę pensiją? Ar neįgaliam pensininkui, kuriam per krizę apkarpyta neįgalumo pensija nebus kompensuota 2012-aisiais? Galiausiai, ar gyvenimas pagerės kiekvienam pensininkui, kuriam pensija bus atstatyta? Juk infliacija per krizę jos jau suvalgė penktadalį!
A. Kubiliaus Vyriausybės tikslas nėra pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, bent per žiupsnelį. Ir konservatoriai su liberalais to net nedeklaruoja. Ką jie skelbia, tai, jog jų tikslas yra, kad šalies skolinimosi deficitas neviršytų 2.8 proc. nuo BVP.
Tokio tikslo valdančioji koalicija siekia vargingiausiai gyvenančių žmonių sąskaita, nes atlyginimai ar socialinės išmokos nedidėja, išskyrus senatvės pensijas. O daugelio, ypač nepasiturinčiųjų, pajamos toliau mažėja; lietuviai įsiskolinę virš 2 mlrd. litų komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, o šildymo sezonas jau įsibėgėjo.
Socialinė atskirtis Lietuvoje tebeauga. Dabar 25 proc. turtingiausių mūsų šalies piliečių valdo 40 proc. viso turto Lietuvoje, o 25 proc. vargingiausiųjų turi tik 5 proc. to turto.
Su tokiu biudžetu, kokį Vyriausybė siūlo šiandien, 2012-aisiais Lietuvos žmonių laukia tikrai ne geresnis gyvenimas.
Ateinantys metai bus geri tik turtingiesiems, ir bandymai subalansuoti biudžetą jų nepalies. Pernai, siautėjant krizei, Lietuvoje atsirado 272 nauji milijonieriai. O turtingiausias lietuvis, „Vilniaus prekybos“ svarbiausias akcininkas Nerijus Numavičius, kurio turtas per vienerius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir siekia 3,8 mlrd. litų, jau gali pretenduoti į žurnalo „Forbes“ sudaromą pasaulio turtuolių sąrašą.
Kiek tada naujų milijonierių ir milijardierių 2012 metais padės atsirasti konservatorių ir liberalų Vyriausybės vykdoma politika? Ir kiek žmonių ji pavers skurdžiais?