Vilija Blinkevičiūtė: „Viena iš svarbiausių krypčių – gynybos stiprinimas ir pagalba valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija. Bet negalima užmiršti ir saugios socialinės Europos: tai taip pat gynybos linija.“
Rimantas Kazlauskas
„Visiems, kurie kartoja, kad ES silpna, griūna, aiškiai sakau: užteks kartoti Rusijos propagandos pasakojimus. Taip, ES turi ekonominių, politinių, socialinių problemų, jų bus ir ateityje (pasakykit, kas jų neturi, gal agresorė Rusija?), bet ES keičiasi.
Šie metai parodė, kad ES gali priimti sprendimus dėl savo ateities. Pirmiausia, gynybos ir saugumo srityje. Vis dėlto nevalia užmiršti, kad ne mažiau svarbus yra ir socialinis europiečių saugumas“, – teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ.
Gerbiama Vilija, kokie ES sprendimai saugumo ir gynybos srityje svarbūs Lietuvai ir jos žmonėms?
Viena iš svarbiausių krypčių – gynybos stiprinimas ir pagalba valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija. Lietuvai labai svarbios iniciatyvos – Rytų skydas ir Baltijos gynybos linija. Tai yra ir Europos dronų gynybos iniciatyva, Rytinio flango stebėsena, Europos oro skydas. Priimami sprendimai dėl dronų aljanso su Ukraina. Tai leis mums, taip pat ir mūsų pramonei, daug išmokti iš Ukrainos, kartu su ja plėtoti gynybos pramonę.
Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pažadėjo Europos Parlamentui, kad bus skirta 150 milijardų eurų dronams ir antidronams kurti bei gaminti, o valstybėms, patiriančioms hibridines atakas, bus numatytas atskiras finansavimas. Visa tai skambėjo svarstant ES atsaką į Rusijos ir Baltarusijos vykdomus nuolatinius oro erdvės pažeidimus. Taigi Lietuva sulauks ES paramos kovojant su dronais ir balionais.
Europos Parlamentas pritarė ir Europos gynybos pramonės programai. Kas tai?
Tai yra pirmasis išties europinis ES gynybos instrumentas, kurio biudžetas siekia 1,5 milijardo eurų. Bus stiprinama ES gynybos pramonė, skatinami bendri Europos gynybos viešieji pirkimai, plečiama gynybos produktų gamyba ir didinama parama Ukrainai.
Kuriama teisinė bazė dėl Europos bendro intereso gynybos projektų, kuriems bus skiriamos lėšos, jei juose dalyvaus bent 4 valstybės narės. Ar tai svarbu Baltijos valstybėms stiprinant Suvalkų koridorių? Atsakymas aiškus.
Kaip Europos Parlamentui sekasi stiprinti socialinę Europą, pavyzdžiui, įgyvendinti tikslą, kad būstas būtų įperkamas ir prieinamas daugumai europiečių?
Mums, Socialistų ir demokratų frakcijai, pavyko pasiekti, kad ES būsto problemoms spręsti būtų suteiktas ypatingas statusas, paskirtas ir komisaras, įsteigtas Specialusis būsto krizės komitetas. Pasiūlėme imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos spekuliacijos nekilnojamuoju turtu, būtų reguliuojama trumpalaikė nuoma, kad gerėtų galimybės įsigyti būstą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir pirmą kartą perkantiems būstą.
Deja, rudenį Specialiojo būsto krizės komitetas nepasiūlė jokių konkrečių sprendimų. O mes norime ir reikalaujame daugiau ES investicijų į įperkamus ir tinkamus būstus. Pavyzdžiui, 300 mlrd. eurų ES finansavimo užtikrinimą įperkamiems ir tinkamiems būstams, reguliuoti trumpalaikę nuomą, palengvinti būsto įsigijimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Taigi, kova tik prasideda. Rugsėjį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje būsto krizei spręsti pasiūlyta naudoti sanglaudos fondų, Europos socialinio fondo lėšas. Pavyko užsitikrinti ES įperkamo būsto planą 2026 metams, kurį pateiks Europos Komisija.
Visa tai svarbu Lietuvai, kuriai būtina sudaryti geresnes sąlygas žmonėms įsigyti būstą, plėsti savivaldybėms priklausančio būsto fondą.
Kokius dar paminėtumėte šių metų Europos Parlamento sprendimus, svarbius Lietuvos žmonės?
Paminėsiu keletą. Lapkričio mėnesį sutarta supaprastinti ES bendros žemės ūkio politikos reikalavimus. Tai palengvins biurokratinę naštą ūkininkams, labiausiai smulkiems ir vidutiniams.
Lapkritį Europos Parlamentas paragino parengti ambicingą lyčių lygybės strategiją, kurioje smurtas dėl lyties turėtų būti laikomas nusikaltimu ES lygmeniu ir įtrauktas į ypač sunkių ES nusikaltimų sąrašą. Europos Parlamentas nori, kad teisė į saugią ir teisėtą abortų priežiūrą būtų įtraukta į ES pagrindinių teisių chartiją, ir ragina nustatyti visuotinę prieigą prie lyčių lygybę atitinkančių sveikatos, taip pat ir psichikos sveikatos, priežiūros paslaugų.
EP balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksualiniu vaikų išnaudojimu. Atnaujintame teisės akte Europos Parlamentas siekia panaikinti nusikaltimų senaties terminus. Aukoms taip pat turėtų būti suteikta galimybė neribotą laiką reikalauti atlyginti žalą. Trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie nusikaltimus. Taip pat siūloma padidinti maksimalias bausmes už daugelį seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų.
Jau lapkričio pabaigoje Parlamentas pasiūlė dar labiau apsaugoti nepilnamečius internete. Siūloma visoje ES asmenims iki 16 metų amžiaus riboti prieigą prie socialinių tinklų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų ir dirbtinio intelekto draugų ir asistentų. Vaikams nuo 13-16 metų prieiga galėtų būti suteikiama gavus tėvų sutikimą. Reikalaujama, kad amžiaus tikrinimo sistemos būtų tikslios ir užtikrintų nepilnamečių privatumą.
Visai neseniai Europos Parlamentas įpareigojo Komisiją parengti naują neįgaliųjų teisių strategiją. Kodėl?
Todėl, kad dabar galiojanti strategija stringa. Per menka pažanga. Tebėra didelių iššūkių, susijusių su neįgaliųjų galimybėmis įsidarbinti ir dirbti, su socialine apsauga, sveikatos priežiūra, švietimu, būstu ir skaitmeninėmis paslaugomis. Reikalingi nauji užmojai.
Reikia aiškių ir privalomų nurodymų, įpareigojimų valstybėms narėms, kad šios privaloma tvarka užtikrintų oresnį gyvenimą negalią turintiems žmonėms. Šūkiai nepadeda. Padeda konkretūs veiksmai ir investicijos.
Kokius darbus numato Jūsų frakcija dėl socialinės Europos stiprinimo?
Į Europos Komisijos darbo programą pavyko įtraukti Europos kovos su skurdu strategiją su konkrečiais tikslais ir realiu finansavimu, įskaitant sustiprintą Vaiko garantijų mechanizmą, kad nė vienas vaikas Europos Sąjungoje neaugtų neturėdamas galimybių. Europos Komisija pristatys Kokybiškų darbo vietų įstatymą. Prašome, kad po šios iniciatyvos būtų pateikti teisėkūros pasiūlymai, kuriais būtų reglamentuojamas dirbtinio intelekto naudojimas darbo vietoje, užtikrinama teisė atsijungti nuo darbo ir dirbti nuotoliniu būdu.
Siekiame, kad būtų peržiūrėta Viešųjų pirkimų direktyva – pirmenybę teikti įmonėms, kurios užtikrina geras darbo sąlygas ir deramą atlyginimą, laikosi kolektyvinių sutarčių ir aplinkosauginių reikalavimų.
Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms baigiantis metams ir artėjant didžiosioms šventėms?
Šviesos, meilės, taikos ir tikėjimo, kad kiekvienas iš mūsų esame stiprūs.
www.blinkeviciute.eu
POLITINĖ REKLAMA
Užsakovas: Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija Europos Parlamente, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Skaidrumo pranešimas: Visas skaidrumo pranešimas skelbiamas interneto svetainėje kronika.lt. Užs. Nr. 25/64