Elektrėnų žiburiai – ne tik dainoje skambantis ir iš tolo matomas miesto ženklas. Svarbiausias žiburys – vietos žmonių pasitikėjimas savimi, drąsa veikti ir kurti, apsisprendimas rūpintis savo aplinka bei šalia esančiais.
Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius pastebi, kad tai – tarsi bundanti krašto bendruomenės galia, atsiskleidžianti per mąstymo ir savivokos pokyčius. Interviu meras dalijasi mintimis, kas skatina permainas ir kaip keičiasi Elektrėnai, atrandantys savo augimo kelią.
Europos Sąjungos investicijos keičia Elektrėnų savivaldybę ir žmonių gyvenimą. Kokį didžiausią pokytį, Jūsų nuomone, investicijomis iki šiol pasiekė Elektrėnai?
Sakyčiau, kad svarbiausia – ne pastatai ir ne trinkelės, nors ir jie yra reikšmingi, nes kuria saugesnę ir patogesnę aplinką kasdieniam gyvenimui. Didžiausias pokytis slypi žmonių mąstyme ir savivokoje.
Miestas per šiuos metus realiai „pasitempė“ – sustiprėjo bendruomenės savivertė, gyventojai pradėjo labiau tikėti savo aplinka, savimi ir savo miestu. Tai labai gilus lūžis, nes kaip yra sakęs filosofas Viktor Frankl, „kai žmogus randa prasmę, jis pradeda augti iš vidaus“. Elektrėnai būtent tai ir patyrė – augimą iš vidaus.
Žmonės tapo reiklesni, pradėjo drąsiau išsakyti savo lūkesčius, kelti klausimus, siūlyti idėjas. Tai – ne nepasitenkinimo ženklas, o brandžios pilietinės laikysenos išraiška. Miestą ypač gerai vertina ir miesto svečiai, kurie pamato pasikeitimus švariau, nes jų neapkrauna kasdienybės rutina.
Žinoma, buvo ir kritikos, ir nusivylimų – bet, kaip yra sakęs Rūmi: „Žaizda yra ta vieta, pro kurią į tave įeina šviesa.“ Be trinties, be skausmo, be abejonių tikras pokytis neįvyksta.
Jei turėtumėt parodyti vieną vietą, kuri geriausiai įkūnija įgyvendintų projektų poveikį – kur nuvestumėt svečią?
Tikriausiai prie Elektrėnų marių. Tai vieta, kurioje labai aiškiai susitinka praeitis, dabartis ir ateitis. Sutvarkytos pakrantės, atsivėrusios žmonėms poilsiui, judėjimui, bendravimui, atgaunant gamtos ir žmogaus ryšį. Tai tarsi gyvas miesto pulsas – čia žmonės ne tik ilsisi, bet ir kuria savo kasdienes istorijas: vaikščioja, sportuoja, bendrauja, stebi saulėlydžius.
Tačiau ši vieta nėra „paradinis atvirukas“. Ir būtent tai ją daro tikrą. Čia dar yra ką prižiūrėti, ką tobulinti, ką auginti. Todėl artimiausiu metu ir numatoma papildomai investuoti į Elektrėnų marių, Vievio ežero ir kitų vandens telkinių paplūdimius bei maudyklas.
Elektrėnų marių paplūdimys gyvas, ne dirbtinai nupoliruotas. Jį mėgsta tiek vietos gyventojai, tiek svečiai, ir tai girdisi iš įvairių kalbų bei tarmių – nuo dzūkiškos, žemaitiškos iki norvegiškos ar angliškos. Tai byloja apie vietos patrauklumą, atvirumą pasauliui ir apie tai, kad Elektrėnai pamažu tampa ne tik gyvenimo, bet ir susitikimo, atradimo vieta.
Bet dalis pokyčių yra nematoma… Kaip ši – ne visų jaučiama ir pastebima – pažanga keičia socialinį paveikslą tiek Elektrėnuose, tiek aplinkinėse vietovėse?
Nematomi dalykai dažnai yra patys svarbiausi. Socialinės paslaugos, pagalba šeimoms, vaikams, senjorams, žmonėms su negalia – tai tylūs, bet esminiai pokyčiai, kurie ne visada pastebimi iš pirmo žvilgsnio. Čia negali pastatyti lentelės su užrašu „štai, mes padėjome“, tačiau tiems, kurie gauna realią paramą, tai tampa lūžio tašku gyvenime.
Socialinis paveikslas keičiasi pamažu, bet iš esmės – mažėja atskirtis, stiprėja bendruomeniniai ryšiai, atsiranda daugiau pasitikėjimo tarp žmogaus ir sistemos. O pasitikėjimas yra viena didžiausių visuomenės vertybių.
Rūpestis pažeidžiamais žmonėmis nėra vien administracinė pareiga – tai moralinė laikysena, parodanti, kokia iš tiesų yra bendruomenės širdis. Tokia pažanga galbūt mažiau matoma, bet ji kuria stipresnį, atsparesnį, labiau susitelkusį kraštą.
Pažanga tęsiasi. Kuriuos dabartinius projektus savivaldybės administracija laiko prioritetiniais?
Šiandienos prioritetai apima ir fizinę, ir dvasinę žmonių gerovę. Baseino renovacija – tai ne tik sportas ar pramoga, bet ir investicija į sveikatą bei bendruomeniškumą. Kelio tarp Abromiškių ir Lapiakalnio asfaltavimas kartu su dviračių taku, sujungiančiu Elektrėnus ir Vievį, – tai žingsnis į tvaresnį, sveikesnį ir sąmoningesnį judėjimą.
Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas Elektrėnų marių, Vievio ežero ir kitų pakrančių pritaikymui žmonių aktyviam, sąmoningam poilsiui. Tai atveria miestą ne tik gyventi, bet ir patirti jį visomis prasmėmis – kūnu, protu, jausmais.
Kas mūsų laukia per ateinančius kelerius metus?
Gyventojai jau dabar mato pokyčius – atsinaujinančias erdves, atgimstančius kampelius, daugiau gyvybės. Bet kiekviena transformacija reikalauja laiko ir kantrybės: kasinėjimai, triukšmas, laikinai nepatogūs sprendimai. Tai natūralus augimo procesas.
Ateityje lauks: atnaujintas baseinas, išvystytos pakrantės poilsiui, renovuotas Elektrėnų miesto parkas tarp Sodų g. 12 ir Rungos gatvės, naujas šiuolaikinio meno centras. Visa tai stiprins tvarių kelionių įpročius, skatins aktyvesnį laisvalaikį, kurs sąlygas gyvybingam kultūriniam gyvenimui ir trauks žmones ne tik gyventi, bet ir sugrįžti.
Kaip atrodys Elektrėnų savivaldybė įgyvendinus visą sąrašą projektų? Pasidalinkite ateities paveikslo vizija.
Ilgą laiką Lietuvoje gyvavo Vilniaus ir Kauno dipolio idėja. Tačiau matau, kad Elektrėnai ir Vievis pamažu formuoja savąjį – gyvą, organišką, žmogišką dipolį. Tai bus ne tik geografinė, bet ir idėjinė ašis: vieta, kur darniai susijungs gamta, kultūra, švietimas, tvarus judėjimas ir sąmoninga bendruomenė.
Matau Elektrėnus kaip miestą, kuris nepameta savo šaknų, bet drąsiai žvelgia į ateitį – kaip erdvę, kurioje norisi augti, kurti, sugrįžti. Kaip miestą, kuris tyliai, bet tvirtai pasako pasauliui: „Mes žinome, kas esame, ir žinome, kur einame.“
Užs. 25/63