G. Jogminas sako, kad dalyvauti EKŪ organizuojamame konkurse paskatino profesiniai iššūkiai, galimybė prisidėti prie planuojamų projektų ir noras stiprinti vandentvarkos ūkį
Virginija Jacinavičiūtė
Prieš du mėnesius Elektrėnų komunalinio ūkio vandens tarnybai ėmė vadovauti jaunas vadovas Gediminas Jogminas. Į darbą Gediminas kasdien vyksta iš Birštono, kuriame gyvena su šeima. Birštone pašnekovas jau įgavo darbo patirties eidamas techninio specialisto bei laikinojo vadovo pareigas. O sudalyvauti EKŪ organizuojamame konkurse paskatino profesiniai iššūkiai – galimybė prisidėti prie planuojamų projektų ir noras stiprinti vandentvarkos ūkį. Su Gediminu kalbėjome apie pirmuosius įspūdžius Elektrėnuose, vandentvarkos srities subtilybes ir ateities planus.
Esate naujas veidas Elektrėnų savivaldybėje. Papasakokite plačiau apie save.
Gimiau Joniškyje, su šeima gyvename žmonos gimtinėje Birštone. Esu baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitete aplinkos apsaugos studijas, specializacija – vandentvarka. Didžiąją savo profesinio kelio dalį dirbau vandentvarkos ir infrastruktūros srityje. Mano patirtis apima tiek techninius procesus, tiek komandos formavimą ir veiklos efektyvinimą. Man svarbu ne tik sklandus sistemų veikimas, bet ir aiški atsakomybė, skaidrumas bei rezultatas. Mano tikslas – kurti veikiančią, modernią ir gyventojų pasitikėjimą turinčią vandens tarnybą.
Gyvenate Birštone, todėl kasdien tenka važinėti į Elektrėnus. Įdomu, kas pastūmėjo sudalyvauti darbo konkurse mūsų mieste?
Sprendimą lėmė ne atstumas, o profesinis iššūkis bei karjeros galimybės. Elektrėnai – strategiškai patrauklus miestas, tiek verslui, tiek gyvenimui. Mane sudomino galimybė prisidėti prie planuojamų projektų ir noras stiprinti vandentvarkos ūkį.
Vadovo darbe svarbiausia atsakomybė ir rezultatas, o ne geografinis patogumas. Jei matau galimybę sukurti vertę – atstumas netampa kliūtimi.
Kadangi Elektrėnai nėra didmiestis, gali susidaryti įspūdis, kad šis darbas tik laikinas etapas, tramplinas į karjerą dideliame mieste. Ar planuojate čia ilgam pasilikti?
Elektrėnuose matau realias profesinio augimo galimybes ir prasmingą darbą. Vandentvarkos sektorius šiandien vis labiau sulaukia dėmesio tiek valstybės mastu, tiek savivaldybėse – daug kalbama apie infrastruktūros atnaujinimą, fizinę saugą, investicijas į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas. Aktyviau dirba ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, keičiasi požiūris į šio sektoriaus svarbą valstybiniu lygmeniu.
Ilgą laiką vandens infrastruktūra daugeliui atrodė savaime suprantama – vanduo teka, sistema veikia, todėl apie ją mažai susimąstoma. Tačiau šiandien vis aiškiau suvokiama, kad vandentvarka yra viena svarbiausių infrastruktūros sričių. Patikimas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra būtina sąlyga tiek gyventojų gerovei, tiek miesto vystymuisi, todėl matau prasmę ir perspektyvą dirbti šioje srityje.
Ką, Jūsų manymu, mažesni miestai gali pasiūlyti jaunam vadovui?
Mažesni miestai suteikia galimybę matyti ir jausti savo darbo rezultatą labai greitai. Čia sprendimai priimami operatyviau, yra daugiau žmogiško kontakto, o gyventojų įsitraukimas – tiesioginis. Vadovui tai leidžia daryti didesnę įtaką procesams, būti arčiau bendruomenės ir matyti, kaip konkretūs darbai gerina žmonių kasdienybę. Tai labai vertinga patirtis vadovui, kuris nori ne tik administruoti, bet ir realiai kurti.
Koks buvo Jūsų profesinis kelias iki šių pareigų? Kokios darbo patirtys labiausiai paruošė šiam darbui?
Darbo kelią pradėjau Vilniuje, po studijų iškart susiradau darbą montavimo įmonėje, dirbau santechniku (arba kitaip montuotoju). Įgijęs praktinių žinių pradėjau darbuotis kaip darbų vadovas/projektų vadovas, dirbau inžinerinių sistemų srityje: nuo techninių sprendimų parinkimo iki infrastruktūros priežiūros ir projektų valdymo. Vadybinės patirties įgijau dirbdamas projektų vadovu pardavimų srityje. Po to gavau pasiūlymą dirbti UAB „Birštono vandentiekis“ techniniu specialistu. Mielai sutikau, kadangi su žmona jau buvome nusprendę likti Birštone. Įvykus nelaimei „Birštono vandentiekio“ direktoriui, kurį laiką teko eiti vadovo pareigas.
Labiausiai šiam darbui paruošė patirtis dirbant su realiomis eksploatacinėmis problemomis – avarijomis, tinklų nusidėvėjimu, procesų optimizavimu. Tai leidžia sprendimus priimti ne teoriškai, o remiantis praktika.
Kokios yra vandens tarnybos vadovo pareigos ir atsakomybė?
Tai visų tinklų priežiūra, kad būtų mažiau avarijų, kad tiektume kokybišką vandenį, kad nuotekas išvalytume iki tam tikrų reikalavimų. Dar yra atskirų grupių vadovai, kurie atsakingi už nuotekas, tinklus ir gręžinius. Mano atsakomybė procesų koordinavimas, optimizavimas bei kontrolė.
Kiek sau pavaldžių darbuotojų turite ir ar spėjote su visais susipažinti?
Kai pradėjau dirbti, buvo 44 darbuotojai komandoje. Didelė dalis iš jų – darbuotojai, kurie kiekvieną dieną būna mieste: rūpinasi avarijų likvidavimu, skaitiklių keitimu. Su didžiąja dalimi darbuotojų jau susipažinau. Dėl prastų oro sąlygų dar neaplankiau visų savivaldybės vandentvarkos objektų, bet kai orai pagerės, susipažinsiu su visa infrastuktūra.
Kokias vertybes atsinešate į vadovo poziciją?
Atsakomybę, skaidrumą ir pagarbą komandai. Man svarbu, kad kiekvienas darbuotojas aiškiai suprastų savo vaidmenį ir jaustųsi vertinamas.
Taip pat labai svarbus planavimas ir sisteminis požiūris – vandentvarka yra sritis, kuri yra viena iš svarbiausių mūsų infrastruktūroje. Be vandens nėra ir gyvybės.
Kas Jus labiausiai motyvuoja profesiniame kelyje?
Motyvuoja galimybė kurti ilgalaikę vertę. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas – tai infrastruktūra, kuri daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei.
Vandentvarka yra sritis, kurioje rezultatai apčiuopiami – švaresnis vanduo, mažiau avarijų bei kiti specifiniai sprendimai. Tai darbas, turintis tiesioginę vertę žmonėms, ir būtent tai suteikia daugiausia motyvacijos.
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai pradėjus dirbti miesto Vandens tarnyboje? Kokios užduoties ėmėtės pirmiausia?
Pirmasis įspūdis, kad dirba profesionali ir patyrusi komanda, kuri nuoširdžiai atsidavusi savo darbui. Pirmiausia ėmiausi veiklos analizės – įvertinome tinklų būklę, avaringumo statistiką, reagavimo laiką, vidinius procesus, nuotekų valyklos darbą. Tik turint aiškų situacijos vaizdą galima priimti pagrįstus sprendimus dėl prioritetų.
Kokius pagrindinius Elektrėnų savivaldybės vandentvarkos sistemos iššūkius ir išskirtinumus matote, lyginant su kitomis savivaldybėmis?
Elektrėnai turi keletą išskirtinumų: tai didelis teritorijos išskaidymas – seniūnijos toli viena nuo kitos, todėl tinklų eksploatacija sudėtingesnė; skirtingo amžiaus infrastruktūra – kai kur tinklai pakankamai modernūs, kitur reikalinga skubi rekonstrukcija; intensyvėjantis miesto atsinaujinimas, kuris kelia papildomų poreikių vandentvarkos sistemai.
Kaip ir daugelyje savivaldybių, pagrindinis iššūkis – infrastruktūros nusidėvėjimas ir investicijų poreikis. Taip pat svarbus efektyvus tinklų valdymas ir nuostolių mažinimas.
Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti komunalinės įmonės santykis su miesto gyventojais?
Santykis turi būti atviras, pagarbus ir orientuotas į pagalbą. Komunalinė įmonė yra miesto gyvenimo dalis, todėl gyventojai turi žinoti, kas vyksta, kada numatomi darbai.
Pasitikėjimas atsiranda tada, kai yra skaidrumas ir bendradarbiavimas.
Kada Pastrėvio kaime bus pradėti vandentiekio ir nuotekų plėtros darbai?
Praeitais metais buvo atlikti projektavimo darbai, šiais metais jau numatyti rangos darbai. Pasirašėme rangos darbų sutartį ir atšilus pradėsime darbą. Kai kur įšalas siekia pusantro metro, todėl reikia palaukti tinkamų orų.
Ačiū už pokalbį.