Sėkmingai TŪM projektą vykdžiusi „Ąžuolyno“ progimnazijos komanda
Julija Kirkilienė
Švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ aktyviai dalyvavo ne tik penkios savivaldybės mokyklos, atitikusios projekto reikalavimus, bet ir visos savivaldybės švietimo įstaigos. Į šį projektą Lietuvoje investuota apie 210 mln. eurų, iš kurių Elektrėnų savivaldybėje įsisavinta 1 mln. 174 tūkst. eurų. Tai, ko gero, bus pati didžiausia dvejų metų investicija švietimo įstaigoms per visą tūkstantmetį. Už tuos pinigus, kaip kalbėjo mero pavaduotoja Inga Kartenienė, įgyvendinta daug tikslų, bet visų tikslų projektu pasiekti vis tiek negalima. Švietimo sistemos veikla yra nuolatinis žmogaus ugdymo ir tobulinimo procesas. Kaip TŪM projektą sekėsi vykdyti savivaldybėje, balandžio 23 d. buvo aptarta baigiamojoje konferencijoje „Mokyklų kelionė programoje“.
Susitelkimas
Įvadinį žodį renginyje sakiusi Žana Kaminskienė pabrėžė, kad projektas apėmė begalę veiklų, rezultatai džiugina, nes mokyklos pasikeitė neatpažįstamai ir užsiminė apie mažas nesėkmes nekalbėsianti. Meras Gediminas Ratkevičius sveikinimo kalboje pasidžiaugė padarytais pokyčiais švietime, o visa tai padaryta visiems susitelkus. Mero žodžiais tariant, visus pokyčius pasiekti galima tik sutelkus jėgas, ką vykdydama projektą ir padarė švietimo įstaigų bendruomenė. „Bet kiekviename darbe visada lieka vietų, kur galima dar pasistiebti“, – kalbėjo meras. Merui antrino vicemerė Inga Kartenienė, savivaldybėje kuruojanti švietimą ir mokslą. Ji akcentavo, kad daug veiklų įgyvendinta, bet sustoti nereikėtų, nes liko idėjų, svajonių, siekių ir darbų. Projektą kuravusio Švietimo paslaugų centro direktorė Ramunė Veronika Sadauskienė dėkojo kalbėjusiems už pastebėtą indėlį, TŪM projektą pavadino vertingu keliu ir pasidžiaugė pedagogų požiūriu į veiklą ir moksleivių aktyvumu. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys kalbėjo apie svarbiausius poreikius, kurių įgyvendinimo rezultatais galima pasidžiaugti. Apie TŪM projektą ir lyderystės vietą jame kalbėjo Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) Lyderystės ekspertė Rita Patalavičienė. Ji pažymėjo, kad šis projektas nebuvo numestas iš viršaus, priemonių reikalingumas buvo sprendžiamas vietoje ir įgyvendinamos kartu su bendruomenėmis. Iš viso projekte dalyvavo 58 savivaldybės, apie 8 tūkst. pedagogų, per 100 tūkst. moksleivių. Apibendrinant projektą, buvo išleistas gerųjų praktikų leidinys, kuriuo pasinaudoti galės visos šalies švietimo įstaigos. Konferencijos šeimininkė, „Versmės“ gimnazijos direktorė Ramunė Matonienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pasidžiaugė, kad viso projekto metu švietimo bendruomenė augo, tobulėjo, skubėjo, ieškojo sprendimų, o dabar atėjo laikas sustoti, pasidžiaugti akimirka. Tą akimirką magiška būgnų muzika paįvairino gimnazijos šokių teatro grupė, koncertavusi projekto lėšomis įsigytais būgnais.
Kartu lengviau
Pranešimą „Auganti Lyderystė – kartu lengviau“ skaitė Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos direktorė Ingrida Tviragienė. Savo pranešimą apie požiūrį į darbą direktorė pradėjo palyginimu apie dviejų mūrininkų požiūrį į darbą statant katedrą. „Šiandien kalbėsiu tema, kuri vienija mus visus – tai lyderystė. TŪM projekto metu gimė prasminga iniciatyva – 5 mokyklų vadovų klubas. Tai nėra tik teorinis susivienijimas, tai praktinis pavidalas, kurį sukūrėme per bendras veiklas, atvirumą ir nuolatinį dalinimąsi patirtimi. Tačiau prieš pasakodama apie klubo veiklą, noriu pasidalinti viena istorija, kuri padės suprasti, kas mus veda į priekį“, – pranešimą pradėjo direktorė.
Pirmasis mūrininkas:
„Aš statau šią sieną, kiek tik save prisimenu. Tai – monotoniškas darbas. Dirbu svilinamas saulės visą dieną. Akmenys sunkūs, jų kilnojimas diena po dienos labai sekina. Net nesu tikras, ar šis projektas bus baigtas, kol būsiu gyvas. Bet toks mano darbas. Jį dirbdamas galiu apmokėti sąskaitas.“
Antrasis:
„Dievinu savo darbą. Statau katedrą. Aišku, kiek tik galiu save prisiminti, dirbu prie šios sienos. Taip, kartais darbas monotoniškas. Visą dieną svilina saulė. Akmenys sunkūs, jų kilnojimas nuo ryto iki vakaro gali būti nepakeliamas. Netgi nesu tikras, ar baigsime šį pastatą, kol gyvas būsiu. Bet juk aš statau katedrą.“
„Įsivaizduokite du mūrininkus. Prieinate prie pirmojo ir klausiate: „Ar Jums patinka Jūsų darbas?“ Jis atsidūsta ir atsako: „Tiesiog kloju plytas, kad užsidirbčiau pragyvenimui“. Paklausiate kito to paties. Jis nusišypso: „Aš statau katedrą“. Nors abu daro tą patį, antrasis mato prasmę ir tikslą. Jis jaučiasi dalimi kažko didesnio. Būtent toks prasmės suvokimas daro vadovą produktyvesnį ir lojalesnį – jis čia ne dėl algos, o dėl misijos“.
Direktorė dalijosi patirtimi, kad ir vadovų klube, kad pasiektų „katedros statytojo“ lygį, turėjo sugrįžti prie pamatinių klausimų: kodėl, ką ir kaip darome. Ir suprasti, kad lyderystė prasideda nuo „Kodėl“. Vadovų klube dalyviai mokosi ne tik valdyti procesus, bet pirmiausia priminti sau ir savo bendruomenėms tikrąją paskirtį.
Projekto metu dalyviai turėjo išdrįsti „atmokti“ senus įpročius ir perleisti savo vadovavimo stilių per šią naują patirtį. Lyderystė neįmanoma be realaus situacijos suvokimo, tačiau vietoj baimės akių renkamės galimybių akinius. „Klubo diskusijose mąstėme kaip nugalėtojai: bendri pokalbiai padeda gryninti kiekvienos mokyklos viziją. Tačiau tam, kad turėtume jėgų matyti galimybes, turime pasirūpinti savimi. Išsekęs lyderis negali vesti kitų. Mūsų emocinė ir fizinė gerovė yra sėkmės pagrindas. Vadovų klubo esmė – tapti vieni kitiems saugia užuovėja ir tarpusavio pagalbos ratu. Kai esame stiprūs patys, galime įkvėpti ir kitus“, – kalbėjo peranešėja. Vadovų susitikimai tapo erdve, kurioje dalijamasi idėjomis. Tai, kas gimė vienoje mokykloje, tapo pokyčių sėkla kitoje. Kad bendruomenė vadovais pasitikėtų, jie gyveno vertybėmis. „Apibendrindama noriu sugrįžti prie to, nuo ko pradėjau – kartu lengviau. Žvelgdami į mūsų 5 mokyklų gyvenimą pamatėme, kaip lyderystė skleidžiasi per palaikymą ir pasidalijimą. Mes ne tik statėme sienas – mes kartu auginome ateities kartas. Kiekvienas iš mūsų statėme savo katedrą, ir tai darėme nebe po vieną. Ačiū, kad esate kartu šiame kelyje, nes tik kartu mums viskas yra lengviau“, – pranešimą baigė I. Tvaragienė.
Tiltai į ateitį
„Versmės“ gimnazijos direktorė R. Matoninė skaitė pranešimą „Mūsų TŪM dėlionė – tiltai į ateitį“. Ji kalbėjo apie TŪM projekto pradžią, kai reikėjo suprasti, kaip, kada ir kodėl įsėsti į jau važiuojantį traukinį (vadovė prisijungė projektui įsibėgėjant). Projektą pranešėja pristatė kaip dėlionę, kurioje kiekviena detalė surado savo vietą. Toje dėlionėje projekto metu savo vietą rado trys gimnazijoje suremontuotos erdvės, nauji ekranai, kompiuterinė technika, baldai, muzikos instrumentai, priemonės keramikos užsiėmimams, baldai ir įranga laboratorijoms, technologijų kabinetams, lazeriai, 3D spausdintuvai, įvairių tipų staklės (lazerinio pjovimo, šlifavimo) ir pan. Svarbiausia projekte buvo tai, kad moksleiviai surado veiklos džiaugsmą, o projektas tapo tikra sėkmės istorija, kuria jie dalinasi su kitomis įstaigomis už savivaldybės ribų. Projekto metu iš mažų detalių buvo sudėlioti dideli pokyčiai, kurie bus tęsiami, o tai buvo pavadinta tiltu į ateitį.
Matematika per praktiką, projektas – per bendradarbiavimą
Pranešimą tema „Kuriu, konstruoju, atrandu matematiką per LEGO“ pristatė Vievio J. Milančiaus pradinės mokyklos STEAM koordinatorė Audinga Bučienė ir mokytoja-metodininkė Virginija Davidavičienė. Pranešime kalbėta apie mažųjų statytojų iššūkius ir matematikos sąlyčius su lietuvių kalba… juk nežinodamas lietuvių kalbos, nesukursi matematikos sąlygos. Pedagogės taip įdomiai pateikė projektą „Matematika per praktiką“, kad matematika mokiniams turėjo būti pati įdomiausia pamoka. „Ąžuolyno“ progimnazijos mokiniai sprendė sudėtingesnius uždavinius, o pranešimą „Projektinės ir integruotos veiklos IT, gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir menų pamokose“ skaitė „Ąžuolyno” progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Kanapkienė. „Laivų-dronų programos pristatymą“ paruošė ir perskaitė „Robotikos mokykla“ įkūrėjas Paulius Briedis. Dronai, pasirodo, gali ne tik skraidyti, bet ir plaukti. TŪM programos metu moksleiviai kartu su „Robotikos mokykla“ sukūrė ir išbandė droną, galintį matuoti vandens temperatūrą, vėjo greitį ir net užterštumą. Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Mačionytė ir STEAM koordinatorė Snieguolė Norvilienė pristatė mokykloje vykdytas projekto kultūrines veiklas „Kultūros kodas: atrasti, suprasti, kurti“.
Pranešimus „Įtraukiojo ugdymo sritis. Veiklos ir rezultatai. Taikomojo elgesio analizės (ABA) elementų pritaikymas mokykloje“ pristatė Vievio J. Milančiaus pradinės mokyklos specialioji pedagogė Jurga Tatarūnė, „Individualios pagalbos algoritmo taikymas ir sensorikos priemonių pristatymas“ – „Ąžuolyno“ progimnazijos specialiosios pedagogės Aurelija Naujalienė ir Laura Baranauskienė. Visi pranešimai paruošti buvo kokybiškai, įdomiai ir tikrai bus naudingi kelių laidų pamokoms (visai švietimo bendruomenei).
TŪM koordinatorės Akvilės Kananavičiūtės komentaras: apie prasmingą projektą
Konferencijoje pristatytos keturios pagrindinės projekto kryptys: lyderystė, STEAM ugdymas, kultūrinis ir įtraukusis ugdymas. Šios sritys tapo esminėmis ašimis, stiprinant ugdymo kokybę savivaldybės mokyklose ir siekiant ilgalaikių pokyčių. Renginys buvo skirtas ne tik apibendrinimui, bet ir gyvam patirčių dalijimuisi. TŪM programa – viena didžiausių švietimo iniciatyvų Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu tiek veiklų, tiek investicijų apimtimi, todėl ir baigiamasis renginys pasižymėjo turinio įvairove. Jo metu netrūko įdomių patirčių pristatymų, įkvepiančių švietimo atstovų pranešimų bei spalvingų mokinių kūrybinių pasirodymų. Projektas Elektrėnų savivaldybėje buvo įgyvendinamas laikantis mokyklų tinklaveikos principo – skatinant bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi ir partneryste, o ne konkurencija. Pagrindinį vaidmenį atliko savivaldybės ugdymo įstaigos: Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija, Elektrėnų „Versmės“ gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Vievio gimnazija bei Vievio Jurgio Milančiaus pradinė mokykla. Prie projekto taip pat prisidėjo partneriai – Kietaviškių progimnazija ir Semeliškių gimnazija.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Elektrėnų švietimo paslaugų centrui už visapusišką pagalbą, gimnazijos bendruomenei – už svetingumą ir aktyvų įsitraukimą, projekto koordinatoriams – už nuoseklų ir atsakingą darbą, o visiems dalyviams – už prasmingą buvimą kartu.