Virginija Jacinavičiūtė
Visus metus žvilgsnis krypsta į Vievio miestą, kuris švenčia savo vardo paminėjimo 500 metų sukaktį bei yra paskelbtas 2022 metų Lietuvos mažąja kultūros sostine. Vievis nuolatos garsėjo renginių gausa, tačiau ypatingos šių metų progos dovanoja renginius, kokių Vievis ir visa savivaldybė dar nebuvo regėjusi. Kad renginiai būtų aukščiausios prabos, kasdien dirba didelė komanda – Vievio kultūros centro kolektyvas, aktyvi bendruomenė „Santarvė“, seniūnija, Vievio biblioteka ir kitos įstaigos. Įvairių projektų renginius finansuoja Elektrėnų savivaldybė bei Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriams džiugu, kad prie šių metų renginių finansavimo prisideda ir Vievyje veikiančios verslo įmonės.
Rugsėjo 17 d. Vievio kultūros centras pakvietė į koncertą, kokio per 21-erius savivaldybės gyvavimo metus dar niekada nebuvo. Kultūros centre koncertavo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kurį įkūrė ir lig šiol vadovauja maestro Gintaras Rinkevičius. Pristatydama koncertą renginio vedėja Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė sakė, kad maestro yra „vienas ryškiausių šių dienų menininkų, profesorius, dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, nors trumpam, nors tik šiam vakarui, bet grįžęs namo į savo gimtąjį Vievį“. Toks pristatymas siejasi su Vievio kultūros centro įgyvendinamu projektu „Grįžtu namo“, suteikusiu progą Vievyje išvysti orkestrą, kurio namai Vilniaus kongresų rūmai, kuris su koncertiniais turais apkeliavo visą Europą. Pilnutėlėje koncertų salėje orkestras atliko įvairių žanrų kūrinius: Johano Štrauso valsą „Pavasario balsai“, polkas „Pizzicato“, „Tritsch-tratsch“, Johaneso Bramso „Vengrų šokį Nr.5“, Jules Massenet‘o meditaciją iš operos „Thaïs“ ir kitus kvapą gniaužiančius kūrinius, dirigavo šio vakaro herojus – prof. Gintaras Rinkevičius.
Gausi, į salę vargiai tilpusi publika vakaro metu klausėsi maestro biografijos, su Vieviu susijusių vaikystės momentų. Vakaro vedėja pristatė orkestro pasiekimus, vardijo dirigento apdovanojimus bei įvertinimus įvairiuose šalies, tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. Dirigentas jautriai prisiminė Amžinybėn išėjusius tėvus, nuo pat vaikystės skatinusius sūnaus muzikos talento tobulėjimą, plačiai šypsodamasis dėkojo orkestro muzikantams, publikai, kuklinosi sakydamas, kad apie save niekada nebūtų tiek daug pasakęs. Nuskambėjus paskutiniam kūriniui aidėjo audringi plojimai, susirinkusieji, dėkodami už nepaprastai gražų koncertą, teikė gėles, plojo atsistoję.
Po koncerto dirigentui dėkojo Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius ir administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius bei už nuopelnus Vievio kraštui įteikė Vievio vardo 500 sukakčiai sukurtą medalį. G. Ratkevičius pasidalino prisiminimu, kaip maestro Gintaras Rinkevičius prieš daugiau nei 30 metų buvo atvykęs į Vievio meno mokyklą. „Tuo metu mes, mažieji muzikantai, džiaugėmės jūsų viešnage. Jūs atvykote mus įkvėpti ir parodėte tokį stebuklą – sidabrinę dirigento lazdelę. Tuo metu tai mums atrodė didžiulis stebuklas, kažkoks turtas. Vėliau mums tapo suprantama, kad stebuklas yra ne sidabras, o žmonės, kurie visa tai kuria. O jūs, gerbiamas profesoriau, esate Vievio stebuklas ir turtas“, – dėkojo G. Ratkevičius.
„Šį vakarą tikrai pasijutau esantis Vievyje, Kultūros sostinėje, ir Vievyje, kuriam yra 500 metų. Labai sveikinu publiką, gerbiamus vieviečius ir Vievio krašto gyventojus. Ačiū, kad atėjote. Man buvo ir malonu, ir kartu graudu. Tiek daug prisiminimų susiję su Vieviu. Turėčiau pasakyti, kad mano tėtis yra daug daugiau nusipelnęs Vieviui negu aš. Todėl tuo pačiu noriu dar kartą apie jį prisiminti“, – kalbėjo maestro.
Dirigentas renginyje akcentavo, kad Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre groja dar keletas Vievio krašto žmonių – obojininkas Linas Šalna ir trimitininkas Aurimas Jankevičius, todėl koncertą reikėtų vadinti „Grįžtame namo“.
Kiekvienas muzikai neabejingas vievietis didžiuojasi, kad maestro, žinomas visame pasaulyje, yra kilęs iš Vievio. Dar didesnis džiaugsmas buvo tai, kad G. Rinkevičiaus užaugintas simfoninis orkestras koncertavo mažame Vievio mieste. Todėl koncertas suvirpino jautriausias sielos gelmes, žmonės jautėsi pakylėti, nesulaikė ir ašarų. O vieviškė Karolina Naprienė kalbėjo, kad šio koncerto labiausiai būtų laukęs Gintaro Rinkevičiaus tėtis Justinas – aktyvus Vievio šviesuolis, choristas, Amžinybėn iškeliavęs beveik prieš dvejus metus.
Atsisveikindamas G. Rinkevičius sakė: „Iki pasimatymo“. Kas žino, gal proga pasimatyti vėl pasikartos Vievyje.
