Julija Kirkilienė
Tikslios datos, nuo kada Semeliškėse pradėti švęsti Švento Roko atlaidai, istorijos šaltiniuose neradome, bet leidinyje „Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas“ rašoma, kad stebuklingu laikomo šv. Roko atvaizdas į Semeliškių bažnyčią pateko XIX a., carinei valdžiai uždarius Semeliškių parapijos Barboriškių filiją.
Kituose šaltiniuose minima konkreti šio paveikslo patekimo į Semeliškių bažnyčią data – 1867 m. Tad galima manyti, kad nuo tada Semeliškės švento Roko stebuklais pradėjo garsėti ir tebegarsėja iki šių dienų. Paskutinis votas, kaip padėka už sveikatos sugrąžinimą, ant švento Roko paveikslo užkabintas 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Gal stebuklų tikėdami ir šiemet rugpjūčio 18 d. vykusiuose atlaiduose žmonės kimšte užkimšo ne tik medinę bažnytėlę, bet ir šventorių – žmonės senu papročiu keliais ėjo apie altorių, meldėsi prie šv. Roko paveikslo ir aukojo už sveikatą.
Atlaidų nuotaiką pagyvino gausi prekeivių mugė. Tad žmonės ir prieš pamaldas, ir po jų, neskubėjo skirstytis – vieni ieškojo įsigyti šventų simbolių, kiti – lauktuvių namiškiams, treti –skanių užkandžių. Net šv. Mišias aukojęs kunigas Mozė Mitkevičius prekeivius ragino nelupikauti. Iškilmingose pamaldose kunigas iš Vilniaus tikintiesiems priminė antrąjį pagal senumą Lietuvos varpą Semeliškėse, kuriame išlikęs lotyniškas užrašas „Karaliau, ateik pas mus su taika. 1442 Viešpaties metais“, ir prašyte prašė žmonių nekonfliktuoti tarpusavyje šeimose, politikoje ir visur, kur žmogus bendrauja su žmogumi. Atlaidams daugiausia iškilmingumo suteikia procesija su gėlių barstymu. O Semeliškėse procesija tikrai ryški ir rūbais, ir šventais paveikslais, ir gražiai pasipuošusiais vaikais, ir mažais stebuklėliais, kuriuos kiekvienas pastebėjo pagal savo supratimą. O vieno stebuklo – sveikesniems tapti po atlaidų – tikėjosi, tikriausiai, kiekvienas.
Šv. Rokas garbinamas kaip ligonių globėjas, per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip jo užtarimas nutolino nelaimes ir išgydė beviltiškus ligonius. Lietuvoje šv. Roko kultas sustiprėjo XVIII a. pradžioje Vilniuje, įsteigus rokitų kongregacijos vienuoliją, taip pavadintą dėl to, kad savo veiklos pavyzdžiu pasirinko šv. Roką.