Sveikas ligoto nesupranta

Sveikas ligoto nesupranta

Jauniausiame, sovietiniais laikais statytame mieste – Elektrėnuose – žmonės irgi sensta, serga. Deja, žmonėms, turintiems judėjimo ar regėjimo negalią, patekti į valstybines, viešąsias, kartais ir privačias, žmones aptarnaujančias įstaigas, sudėtinga.

Dėmesio! Mes esame

Sveikieji žmonės, dažnai užimantys aukštas pareigas ir galintys padėti neįgaliesiems, nesusimąsto, kad liga ar nelaimė amžiaus nežiūri. Kiekvienas šiandien esantis sveikas rytoj gali atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį ir prarasti galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Šiuo metu sergančiam ir judėjimo sutrikimų laikinai turinčiam Elektrėnų seniūnui Antanui Šalkauskui į savo darbovietę, savivaldybės vaistinę ar Valstybinę mokesčių inspekciją užeiti būtų sudėtinga – nėra pandusų. O kaip seniūnijoje savo reikalus išspręsti 180 judėjimo negalią turinčių žmonių?

Šią problemą rugsėjo 14 d. iškėlė Elektrėnų neįgaliųjų organizacijos, prisijungusios prie socialinės akcijos „Mes esame“.   Neįgalūs žmonės aplankė savivaldybės įstaigas, kuriose jiems tenka lankytis, bet į kurias neįgaliesiems patekti nėra sudarytų galimybių.   Neįgaliesiems nėra pritaikyto įėjimo į seniūnijos administracines patalpas, savivaldybės vaistinę, Sporto centrą, Nacionalinę žemės tarnybą, Mokesčių inspekciją ir kt. Neįgaliesiems įėjimai ir priėjimai prie lifto nepadaryti net renovuotuose daugiabučiuose. Kaip sako nuo jaunystės neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Zigmas Jančauskis, Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija rekomenduoja Lietuvos vadovams pasirūpinti, kad neįgalūs žmonės nebūtų diskriminuojami, tačiau savivaldybės, net įsisavindamos Europos Sąjungos lėšas, puošdamos viešąsias erdves – neįgaliuosius pamiršta. Jei šalia laiptų, kurių Elektrėnuose apstu, nuolydį neįgaliųjų ar vaikų vežimėliams padaro, tai turėklų įsikibimui – ne. Dvi kadencijas Lietuvos neįgaliųjų draugijai vadovavęs Z. Jančauskis sako pats matęs kaip žiemą, kai buvo slidu, neįgalus žmogus laiptais keturiomis kopė.

Mes nematome

Elektrėnų savivaldybės žmonių, turinčių regėjimo negalią, organizacija jungia per 25 narius, tačiau dar tikrai yra tokių silpnai matančių žmonių, bevelijančių užsidaryti namuose – kur aklas nueisi? Elektrėnuose silpnaregiais pasirūpino tik šviesoforo įrengėjai – čia kartu su žalia spalva įjungiamas ir garsinis signalas. Daugiau silpnai matantys arba visai akli žmonės savivaldybei, atrodo, nerūpi. Prie laiptų niekur nėra įspėjamųjų paviršių, nėra neregių vedimo takų, stiklinės durys nežymimos spalvotomis juostomis ir pan. Net prekybos centruose nepasirūpinta regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, kaip didesniuose miestuose. Neseniai pastatytoje bibliotekoje stiklinės durys pažymėtos gerai matančiam žmogui, bet silpnaregiui geltona spalva nėra pastebima.

Elektrėnų žmonių su regėjimo negalia organizacijos vadovė Kristina Jachimovičienė sako, kad dėl akliesiems nepritaikytos infrastruktūros savivaldybėje gyvenantys 7 visiškai nematantys žmonės vaikšto ar su palydovais, ar visai viešose vietose nesirodo.

Ne viskas blogai

Tiesa, savivaldybėje nėra neįgalieji visai pamiršti. Pavyzdžiui, į Civilinės metrikacijos skyrių, SODRą su neįgaliojo vežimėliu patekti galima per Elektrėnų komunalinio ūkio atsarginį įėjimą. Nors į EKŪ antrą aukštą lifto nėra, bet pirmame aukšte yra dispečeris, galintis interesantui padėti. Aktyviai dirbantis Visuomenės sveikatos biuras taip pat patalpas gavo buvusios savivaldybės patalpose trečiame aukšte, bet biuro darbuotojos sako pačios einančios į neįgaliųjų organizacijas ir ten pravedančios užsiėmimus. Deja, žemės reikalų patiems neįgaliesiems susitvarkyti nėra galimybių – Nacionalinės žemės tarnybos kabinetai įrengti antrajame aukšte, o neįgaliesiems nei panduso, nei lifto nėra. Vaistų neįgalieji įsigyti irgi gali ne visose vaistinėse. Iš keturių aplink gydymo įstaigas įkurtų vaistinių, pandusas įrengtas tik vaistinėje „Ramunėlė“. Į Socialinių paslaugų centrą, Valstybinį registrų centrą su vežimėliais patekti galima per labirintus: Pirminės sveikatos priežiūros centre ar ligoninėje pasikeli liftu, jeigu veikia, pavinguriuoji koridoriais, kuriuose nenurodyta, kur sukti, ir patenki į minėtas įstaigas. O va, į baseiną, kur neįgaliesiems taikomos įvairios nuolaidos ar pagal projektus gaunami abonentai nemokamai, judėjimo negalią turintys žmonės patekti gali tik tada, jei juos kas įneša. Naujasis Sporto centro vadovas Alfredas Vainauskas, vienintelis iš įstaigų, kur rinkosi neįgalieji ir sprendė, kaip patekti į įstaigą, išėjo susitikti su žmonėmis, pabendravo ir pažadėjo apie problemą pakalbėti su savivaldybės vadovais, atsakingais už galimybės neįgaliesiems pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime suteikimą.

Nori būti matomi

Liaudies išmintis moko, kad žmogus negali išsižadėti lazdos, kalėjimo ir ligos. Bet darbais ir renginiais apkrautiems savivaldybių vadovams nelieka laiko patarlėmis domėtis, o neįgalus pilietis Z. Jančiauskis sako, kad jų netenkina mokyklų ir viešųjų įstaigų nepritaikytų žmonėms su negalia veikla. Neįgalus žmogus yra toks pat pilietis, kaip ir visi, tačiau dažnai dar negali patekti į sveikatos priežiūros įstaigas, į švietimo įstaigas, į kultūros paveldo objektus ir pan. Nepritaikyta aplinka izoliuoja neįgaliuosius ir apsunkina galimybes pasirūpinti savimi patiems. Demokratinėse Vakarų šalyse šios problemos beveik nėra, todėl ten žmogus su negalia matomas ir sutinkamas visur. Elektrėnams dar reikia pasistengti, kad neįgalus žmogus būtų matomas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų