Darnus žemės ūkis

Darnus žemės ūkis

Sakoma, kad niekas nevyksta nepradėjus ir niekas nedygsta nepasėjus, todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vadovaujama reitingų viršūnėse esančiais Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu, pakvietė eiti į LR Seimo rinkimus net 44 nepartinius profesionalus, atsakingai parengė penkių darnų (5D) programą ir bandys įtikinti Lietuvos žmones, kad turi įdėjų ir minčių kaip Lietuvoje sumažinti skurdą, emigraciją, socialinę atskirtį, kad ir jaunas, ir senas žmogus jaustųsi oriai.

Lietuvai labai svarbus yra ir žemės ūkis. Jeigu prieškario Lietuvoje ūkininkai vidutiniškai prikuldavo apie 1 t/ha grūdų, tai dabar ir 10 t/ha ne riba. Mokslas ir naujos technologijos tai leidžia padaryti. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mūsų ūkininkai pasinaudodami parama, įsigijo naują, vakarietišką techniką, statė arba rekonstravo fermas, grūdų sandėlius, džiovyklas. Gerai įdirbus žemę, reikėjo pirkti ir labai derlingą grūdinių kultūrų sėklą, kuri, aišku, yra lepesnė, jai reikia subalansuoto tręšimo ir cheminės apsaugos. Čia be herbicidų, fungicidų ir insekticidų neapsieisi. Visuomeniniai ūkiai ir ūkininkai naudoja ir glifosatą (Raundapą) jau daugiau nei 30 metų, mokslininkai rekomenduoja ir nurodo, kad po 2 savaičių jis visiškai suskyla į nepavojingus junginius. Tad Gerbiami kitų sričių specialistai, nekaltinkite žemdirbių, kad jie naudoja tokią chemiją, kurią parduoda ir rekomenduoja gamintojas. Deja, klaidų pasitaiko ir kartais tik po kelių dešimtmečių nustatomas chemikalo šalutinis poveikis. Taip buvo ir su DDT milteliais (Dustu), kuriuo naikino blusas ir džiaugėsi geru efektu. Deja, norint sočiau pavalgyti, reikia naudoti ir chemikalus, kurie, galimai, sukelia vėžį ir kitas ligas, bet galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar palyginti mažai naudojama chemijos, nes mes dar turime bičių, kurios dar jautriau reaguoja į chemikalus. Kinijoje, kai kuriuose provincijose nuo chemikalų išnyko bitės, todėl vaismedžių žiedus ūkininkas apdulkina su šluotele. Prognozuojama, kad kai mirs visos bitės, tai palaipsniui išnyks ir žmonės.

Norint, kad perdirbėjai nesityčiotų iš pieno gamintojų, mokėdami po 8 centus už litrą pieno, reikia bandyti kurti kooperatyvus, arba pieną perdirbti savo ūkyje. Šiais ir kitais žemdirbius liečiančiais klausimais labai aktyviai dirba mūsų europarlamentaras Bronis Ropė: organizavo parašų rinkimą peticijai dėl beviltiškos situacijos Lietuvos pieno ūkyje, jis yra vienas aktyviausių europarlamentarų, dirbančių sprendžiant Lietuvos žmonių problemas. Todėl gal geriau laikyti ne 25 melžiamas karves, o pasilikti kokias penkias ir su savo šeimos narių pagalba pieną perdirbti į sūrius, varškę, sviestą, grietinę ir parduoti tiesiogiai miesto ir kaimo žmonėms, nes kaimas sensta ir tuštėja, todėl gyvenvietėse lieka po 1-2 karves, dar po 1 arklį (pvz. Gilučių k.), o dėl afrikinio kiaulių maro greit Lietuvos kaimuose visai neliks kiaulių (liks tik kompleksuose), nes kaimo žmogui per sunku tvarte įsirengti dušą sau ir kiaulei arba kasdien kūrenti pirtį ir ten 2-3 kartus per dieną praustis.

Žemės ūkyje dar apsimokėdavo auginti grūdines kultūras, buvo geros supirkimo kainos, o pernai per javapjūtę visai nelijo. Šiemet lietinga javapjūtė parodė, kad jeigu ūkininkas neturi grūdų džiovyklos ir sandėlių, tai pelno iš grūdų neturės. Lengvose žemėse ūkininkai augina ir rugius, bet pasirodo, kad jie grūdų supirkėjams nelabai reikalingi, nes jų galima pigiau nusipirkti Ukrainoje ir Baltarusijoje. Sunki šių metų javapjūtė, beveik kasdien palydavo, todėl rugpjūčio pabaigoje, maistinių kviečių beveik nebuvo (neatitiko standartų), o smulkių ūkininkų nuo kombainų į supirkimų punktus vežami pašariniai kviečiai buvo 19-20 procentų drėgnumo, todėl superkami tik po 110-115 Eur/t, o atskaičius džiovinimo ir valymo išlaidas, ūkininkui liko tik apie 80 Eur/t, todėl dalis ūkininkų atsidurs finansiniuose spąstuose.

Tik labai įtemptai dirbant, nuolat tobulėjant, investuojant į naują techniką, modernias technologijas, turint sandėlius, džiovyklas, renovuojant fermas mėsiniams galvijams, bus galima išgyventi ir esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms. Malonu, kad toks sumanus, visoje Lietuvoje gerai žinomas ūkininkas gyvena ir dirba šalia Elektrėnų – tai Saulius Stirna.

Lietuvos žmonės nori, kad galėtų oriai gyventi ir dirbti savo šalyje, sumažėtų socialinė atskirtis, nebūtų švaistomos valstybės biudžeto lėšos, kad žmonių atlyginimai už darbą nesiskirtų dešimtis ar šimtus kartų, kad nebūtų per daug Seimo narių – užtektų ir 101, nes jauni žmonės jau emigravo.

Tikiu, kad ,,žalieji valstiečiai‘‘, išrinkti į LR Seimą, padės pamatus darniai, saugiai ir socialiai teisingai Lietuvai. Balsuokite už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus ir mane, įrašytą sąraše 101 numeriu.  

Vytautas Vėželis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas

daugiamandatėje apygardoje

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 1658

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų