Strasbūras – šiaurės rytų Prancūzijos miestas, Elzaso regiono sostinė, garsėjanti kalėdinėmis mugėmis. Tai taip pat vienas iš dviejų miestų, kuriame posėdžiauja Europos Sąjungos (ES) parlamentas. Mums šis miestas žinomas dar ir todėl, jog jame veikia Europos Komisija ir Europos žmogaus teisių teismas.
Lapkričio 14-17 dienomis Europos Parlamento sesijoje buvo sprendžiami klausimai, nulemsiantys ne tik šalių narių kapstimąsi iš krizės, bet ir tai, kaip apsaugoti lošėjus internete bei pagreitinti gydytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimą skirtingose ES šalyse. Sprendžiant net 27 šalims narėms svarbius klausimas dalyvauja ir tuzinas Lietuvos atstovų.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Į lapkričio sesiją, dar vadinamą „raudonąja savaite“, Lietuvos europarlamentarai vėlavo. Pasiekti Europos demokratijos sostine tituluojamą Strasbūrą laiku jiems sutrukdė ant Europos nutūpęs rūkas. O antradienį, lapkričio 15 d., Europos Parlamente susirinkę lietuviai iškart puolė į darbus – frakcijų posėdžius, balsavimus, kitus renginius.
O dabar – apie tai, kokius sprendimus kalėdinį rūbą besivelkančiame Strasbūre praėjusią savaitę priėmė Europos Parlamento nariai.
Kova su krize
Antradienį europarlamentarai balsavo dėl taisyklių, sugriežtinsiančių prekybą skolintais vertybiniais popieriais ir kredito rizikos apsikeitimo sandorius. Europos Parlamentas pasiekė, jog nuo kitų metų lapkričio bus draudžiama sudaryti kredito rizikos apsikeitimo sandorius neturint atitinkamos šalies obligacijų. Manoma, jog beatodairiškas būtent tokių sandorių sudarymas pabrangino Graikijos skolas ir įklampino šią šalį į skolų krizę.
Karšti debatai plenarinių posėdžių salėje virė ir trečiadienį, kuomet europarlamentarai kartu su Europos Komisijos pirmininku Jose Manuel Barroso ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu van Rompuy aptarinėjo priemones, stiprinsiančias ekonomikos koordinavimą.
Šalių narių atstovai europarlamente skundėsi tuo, jog svarbiausius sprendimus dėl ES ekonomikos lemia dviejų šalių – Vokietijos ir Prancūzijos – nuomonė.
Reklamoje – įspėjimas apie priklausomybę
Apskaičiuota, jog dešimtadalis visų lošimų vyksta internetu, o 2008 m. jie davė 6 milijardus eurų pajamų. Vis dėlto, lošimai internetu – palanki terpė finansiniams nusikaltimams, tokiems kaip sukčiavimas ar pinigų plovimas, vykdyti.
Suprasdami tai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria siūloma griežčiau kovoti su neteisėtais lošimais. Joje taip pat siūloma užtikrinti veiksmingesnę lošėjų, ypač jaunų, apsaugą internete, tikrinti jų amžių.
Ypač svarbu tai, jog rezoliucijoje reikalaujama, kad lošimų reklamoje būtų įspėjama apie galimą patologinę priklausomybę nuo jų visai taip, kaip tai daroma alkoholinių gėrimų reklamoje.
Neteksime daugiau gydytojų?
Darbo jėgos mobilumas – tai, kas lietuviams ES patinka bene labiausiai. Tačiau laisvam specialistų judėjimui vis dar esama kliūčių – įvairiose šalyse skirtingai užtrunka profesinės kvalifikacijos pripažinimas.
Siekiant paspartinti šią procedūrą, europarlamentarai siūlo sukurti profesinį pasą, susijusį su elektronine duomenų sistema. Ši sistema sujungtų institucijas visoje ES, tad informacija apie specialistus taptų lengviau prieinama. Be to, raginama persvarstyti užsienio kalbų mokėjimo reikalavimus, taikomus atvykstantiems medikams.
Kaip pastebėjo europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, šis sprendimas turi dvi puses. Geroji naujiena yra ta, jog esant kvalifikuotų specialistų trūkumui supaprastintas jų kvalifikacijos pripažinimas paskatintų ekonomikos augimą. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvoje ir taip jaučiamas medikų trūkumas, o toks procedūrų supaprastinamas gali tik paskatinti jų emigraciją.