„Spalvukas“ – migdukas, vilties simbolis, megztas rankomis, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną

„Mažiesiems iš didelių rankų“ Elektrėnams atstovavusios dalyvės

Albina Sidaravičienė

Kovo 11-oji, Lietuvos ne­priklausomybės atkūrimo diena, kiekvienais metais, o ypač šiais, džiugino mus, nes po ilgos šaltos žiemos tarsi atidarė aruodus ir pradėjo naujų darbų sėją. Elektrėnų diabeto klubo pirmininkė Janina Nikoliukienė ir Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Audra Če­sonienė sužinojo, kad socia­linė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ tęsia sėkmingą tradiciją ­antrus metus iš eilės ir kviečia visus ­prisijungti prie visuomeninės akcijos „Mažiesiems iš didelių rankų“.
Šiais metais visuomenė buvo kviečiama numegzti migduką, kurį pavadino „Spalvuku“ – vaikams, gimusiems ar gyvenantiems su diagnoze. Remiantis statistika, Lietuvoje maždaug per 10 tūkst. vaikų iki ketverių metų amžiaus gyvena su sunkiomis diagnozėmis, tokiomis kaip: onkologija, negalia, epilepsija, cerebriniu paralyžiumi, cukriniu diabetu, Dauno sindromu, kitais raidos ir nervų sistemos sutrikimais ar neišnešiotumu. Todėl šių metų akcijos tikslas – suburti šalies žmones naujam gerumo darbui ir padovanoti palaikymą vaikams, gimstantiems ar gyvenantiems su jau paminėtomis diagnozėmis.
Rankomis numegzti migdukai taps vilties, palaikymo ir bendrystės simboliu šeimoms, auginančioms likimo paliestus vaikus. Migdukų mezgimo renginys vyko kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniuje, „Radisson Hotel Lietuva“ konferencijų salėje.

A. Česonienė ieškojo būdų, kaip į renginį nuvykti su didesne žmonių grupe. Pasitarus su Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos (EKNS) nariais ir sužinojus, kad būtų galinčių ir norinčių megzti pirštais vaikučiams migdukus, nuspręsta dalyvauti Kovo 11-osios renginyje. Vieningai nutarta, kad būtų smagu savitai paminėti laisvės dieną bendrystėje ir su kitomis asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis.
Visuomeninėje akcijoje dalyvavo 38 moterys su negalia iš įvai­rių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių Elektrėnuose. Sava­nores lydėjo Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Audra Česonienė ir Elektrėnų savivaldybės žmonių bendrijos „Spindulys“ pirmininkė Marija Kazbarienė. Prie šios akcijos prisijungė ir nariai iš Elektrėnų seniūnijos sveikatos draugijos „Mes esame“, pirmininkė Onutė Kulbokienė, iš Elektrėnų neįgaliųjų draugijos, pirmininkas Zigmantas Jančauskis, iš Elektrėnų diabeto klubo, pirmininkė Janina Nikoliukienė.
Tai darbštūs, plačios ir geros širdies žmonės, nutarę švęsti laisvę, maloniai dirbdami nau­dingą darbą. Kai kas džiaugėsi galėdamas ­ap­silankyti viešbutyje,­ apie kurį buvo anksčiau girdėję. Atvykusius maloniai pasitiko akcijos organizatorių padėjėjai, kurie nurodė, kur rasime konferencijų salę. O ta salė pasirodė esanti tikrai didelė. Organizatoriai sakė, kad į akciją užsiregistravo apie 500 žmonių. Labiausiai mus nustebino, kad erdvi salė tarsi pavasario gėlė žydėjo mūsų tautinės vėliavos spalvomis – geltonai, žaliai, raudonai. Gėlės įspūdį kūrė išdėlioti ant stalų spalvoti siūlai, iš kurių ir turėjo būti mezgami migdukai.
Susirinkusius pasveikino VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius, kuris džiaugėsi tokiu gausiu dalyvių būriu. Sužinojome, kad „Spalvukas“ – tai migdukas, gimstantis iš bendrystės. Jis taps vilties simboliu, kuris kartu su specialiai kuriama pasaka apie „Spalvuko“ gyvenimą pasieks mažuosius ir jų tėvelius. Kiekviena liga verčia vienaip ar kitaip keis­ti gyvenimo būdą, ir tai kelia tam tikrų sunkumų, todėl vykdomomis veiklomis stengiamasi pasiekti apčiuopiamų pokyčių sergančiųjų žmonių gyvenimuose. Akcija siekiama, jog visuomenė iš „mes“ ir „jie“ požiūrio pereitų į supratimą ir toleranciją žmogui. Gerbiamas Dalius padėkojo visiems, prisidėjusiems prie akcijos, o jų buvo tikrai daug, organizatoriai minėjo, jog daugiausia prisijungė Vilniaus bei aplinkinių miestelių gyventojų, buvo atvykusių iš Kauno ir kitų miestų. Tarp dalyvių matėme mamas, atėjusias su vaikais. Jiems organizatoriai padarė laikiną žaidimų aikštelę, kad mažieji galėtų užsiimti savais reikalais, o mamos turėtų laiko megzti.
Smagu, kad prie akcijos prisijungė daug jaunimo. Pasak vienos mentorės – mokytojos, patarėjos, gaila, bet sklando mitas, kad jaunimas niekuo nesidomi, yra pasyvus, jos nuomone, ši akcija griauna minėtą mitą. Džiugu, kad tą mitą griauna ir mūsų miesto gyventojos, akcijoje dalyvavusios ir atlikusios skirtingus darbus, trijų kartų atstovės – Vida Rasiukevičienė (dalyvė), o jos dukra Rasa Kulevičienė ir anūkė Urtė Kulevičiūtė, „Ąžuolyno“ progimnazijos aštuntokė, renginyje dalyvavo kaip mentorės.
Daug kas nekantravo pradėti darbą, nes iš anksto buvo pasiruo­šę ir atlikę namų darbus – mokėsi pirštais megzti spalvotą migduką. A. Česonienė prieš išvykstant į renginį net du kartus organizavo paruošiamuosius mokymus, kurių metu žiūrėjo vaizdo įrašus, supažindino su mezgimo technika ir schemomis. Tie, kurie neturėjo nė žalio supratimo, kaip tą darbą dirbti, buvo globojami didelio būrio mentorių, paaiškinusių, padrąsinusių imtis mezgimo. Iš pradžių pasirodęs visai lengvas darbas, pradėjus jį dirbti, pareikalavo susikaupimo, atidos ir gerų minčių – visi žinojom, kad mezgame ne bet kam, o patiems mažiausiems su diagnoze vaikučiams. Iš „dūšios“ padirbėję trejetą valandų, pasijutome pavargę, bet mesti nebaigtą darbą, atrodė, nevalia. Tiems, kurie mezgė lėčiau, noriai pagelbėjo šalia sėdėjęs ir sparčiau dirbęs kaimynas.
Mes, elektrėniškiai, visi džiaugėmės numezgę po vieną ar po du „Spalvukus“, ir niekas nesigyrė, kad dirbo geriau už kitus, nors visi žinojome, kad tarp mūsų yra tikrų mezgėjų auksarankių, kurios numezgė savus darbelius ir pagelbėjo kitiems. Džiaugėmės gimusia bendryste ir atliktu darbu bei nesunkiai įgyvendintais fizioterapeutų patarimais – mankštinti sąnarius. Manome, kad savaip minėdami šių metų Kovo 11-ąją, parodėme ne tik tai, kokie vieningi galime būti, bet padėjome gimti mielam, gyvybę ir viltį teikiančiam „Spalvukui“, ir tikimės, kad jis pasieks ligoninėse ar namuose gydomus mažylius ir jų tėvelius. Taip primindamas, kad visuomet šalia yra visuomenės palaikymas, kuris saugo ir padeda auginti naująją Lietuvos kartą.
Dėkojame Elektrėnų savi­valdybės administracijai už galimybę dalyvauti nepakartojamame, daug įspūdžių dalyviams palikusiame renginyje ir savitai paminėti Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Dėkojame Elektrėnų „Viltis“ pirmininkei Kristinai Čarienei už trijų spalvų siūlus, iš kurių numegzti bandomieji migdukai buvo nuvežti ir perduoti organizatoriams. Už kiekvieną numegztą migduką gavome po lipduką ­„Mažiesiems iš didelių rankų“.
Nuoširdi padėka ne tik so­cialinės akcijos „Mažiesiems iš di­delių rankų“ organizatoriams, su­manytojams, bet ir asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų pirmininkams už savo narių paraginimą bei aktyvų jų dalyvavimą.