Nieko nėra negalimo
Julija Kirkilienė
Pirmajame šių metų tarybos posėdyje dvidešimt du klausimai buvo apsvarstyti iki pietų. Po įprastų daugiau ar mažiau argumentuotų diskusijų ir priimtų ar atidėtų sprendimų projektų, po opozicijos pareiškimo, kad jie posėdžius lankys tik nuo 10 val., sausio 27 d. tarybos darbą apibendrinti būtų galima taip: nieko nėra negalimo.
Investuos į šilumos ūkį
Pasak Elektrėnų komunalinio ūkio direktoriaus Ričardo Lecko, nors Elektrėnuose šiluminės trasos nėra avarinės būsenos, bet neišmintinga būtų atsisakyti Europos Sąjungos paramos ir trasų neatnaujinti. Taryba pritarė leisti savivaldybei imti ilgalaikę apie 484 tūkst. Lt paskolą (10-čiai metų) šilumos investicijų planui įgyvendinti, bet ne daugiau, kaip 25 proc. reikalingų projektui įgyvendinti. Tuo sprendimu taryba keitė 2009 metų vasario mėnesį priimtą sprendimą, kai paskolos dydis buvo numatytas 1 mln. Lt. Taryba taip pat pritarė, kad 2010 metais Elektrėnuose Saulės, Pergalės ir Šarkinės gatvių šilumos tinklų renovacijai bus išleista virš 2 mln. litų, iš kurių 1 mln. dengs Europos Sąjunga.
Įkurta Abromiškių seniūnaitija
Abromiškių gyvenvietės žmonės nesutiko, kad jų kaimas, Geibonys ir dar keletas smulkių kaimų sudarytų bendrą seniūnaitiją, kuriai vadovautų seniūnaitė Rima Akelienė. Abromiškiečiai surinko virš 100 parašų, kad Abromiškės būtų atskira seniūnaitija. Dėl tokio paprasto klausimo, kilo daug nepaprastų diskusijų. Opozicijos atstovai diskutavo, ar R. Akelienei apie tai buvo pranešta, ar ji gali apskųsti sprendimą ir pan. Posėdyje dalyvavusios Abromiškių gyventojos net neklausdamos, ar joms suteiktas žodis, aiškino tarybos nariams, kad tankiai apgyvendintoje vietovėje jie nori turėti savo kaime gyvenantį seniūnaitį.
23 tarybos nariai, iš tuo metu posėdžio salėje buvusių dvidešimt keturių, garsiai tarpusavyje diskutuodami, sprendimo projektui pritarė.
23 tarybos nariai, iš tuo metu posėdžio salėje buvusių dvidešimt keturių, garsiai tarpusavyje diskutuodami, sprendimo projektui pritarė.
Nieko nėra negalimo
Kitas sprendimo projektas dėl žemės sklypų dydžio nustatymo, taip pat patvirtino taisyklę, kad nieko nėra negalimo.
Prieš dvejus metus grupei elektrėniečių buvo sugrąžinti žemės sklypai Elektrėnuose, ant tokio kalno, kur niekas sklypų neėmė. Jeigu tiems gyventojams būtų grąžinta po 15 arų, kaip numatyta tarybos sprendimuose dar tada, kai Elektrėnai priklausė Trakų rajonui, tai kąsnelis kalno šlaite būtų likęs niekieno žemė. Tą žemę tvarkyti privalėtų seniūnija. Taip nusprendęs architektas Arūnas Butrimavičius, be tarybos sprendimo, suprojektavo gyventojams didesnius sklypus nei 15 arų. Deja, tokių projektų nepraleido Vilniaus apskritis ir architektas buvo įpareigotas projektus perdaryti. Tada sugrąžintos žemės savininkai ėjo kryžiaus kelius per Vilniaus apskritį, Seimą, savivaldybę, įrodinėdami, kad ta žemė šalia jų sklypų liks apleista, o savivaldybei teks ieškoti žemės kitoje vietoje, kad žmonėms grąžintų, kas priklauso. Žmonės buvo išgirsti, bet trūko tarybos sprendimo, leidžiančio namų statybai formuoti sklypus, didesnius nei 15 arų.
Ne iš karto taryba pritarė tokiam sprendimo projektui. Andrejus Paberalis siūlė tuos žemės likučius parduoti, Edmundas ir Vytautas Vėželiai svarstė, kad nepasitenkinimas gali kilti tarp žmonių, kuriems buvo leista formuoti tik 15 arų sklypus, Stasys Lančinskas tarybos nariams priminė, kad nėra nei vieno sprendimo, kuris būtų absoliučiai teisingas, ir siūlė įvertinti žmonių pastangas tą žemę įteisinti. 13 tarybos narių balsų užteko, kad žemė ant kalno būtų padalinta į didesnius sklypus nei Trakų rajono tarybos nutarime.
Prieš dvejus metus grupei elektrėniečių buvo sugrąžinti žemės sklypai Elektrėnuose, ant tokio kalno, kur niekas sklypų neėmė. Jeigu tiems gyventojams būtų grąžinta po 15 arų, kaip numatyta tarybos sprendimuose dar tada, kai Elektrėnai priklausė Trakų rajonui, tai kąsnelis kalno šlaite būtų likęs niekieno žemė. Tą žemę tvarkyti privalėtų seniūnija. Taip nusprendęs architektas Arūnas Butrimavičius, be tarybos sprendimo, suprojektavo gyventojams didesnius sklypus nei 15 arų. Deja, tokių projektų nepraleido Vilniaus apskritis ir architektas buvo įpareigotas projektus perdaryti. Tada sugrąžintos žemės savininkai ėjo kryžiaus kelius per Vilniaus apskritį, Seimą, savivaldybę, įrodinėdami, kad ta žemė šalia jų sklypų liks apleista, o savivaldybei teks ieškoti žemės kitoje vietoje, kad žmonėms grąžintų, kas priklauso. Žmonės buvo išgirsti, bet trūko tarybos sprendimo, leidžiančio namų statybai formuoti sklypus, didesnius nei 15 arų.
Ne iš karto taryba pritarė tokiam sprendimo projektui. Andrejus Paberalis siūlė tuos žemės likučius parduoti, Edmundas ir Vytautas Vėželiai svarstė, kad nepasitenkinimas gali kilti tarp žmonių, kuriems buvo leista formuoti tik 15 arų sklypus, Stasys Lančinskas tarybos nariams priminė, kad nėra nei vieno sprendimo, kuris būtų absoliučiai teisingas, ir siūlė įvertinti žmonių pastangas tą žemę įteisinti. 13 tarybos narių balsų užteko, kad žemė ant kalno būtų padalinta į didesnius sklypus nei Trakų rajono tarybos nutarime.
VAATC žemės nedavė
Nė vienas tarybos narys nepritarė sprendimo projektui kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką dėl valstybinės žemės panaudos. Pagal šį sprendimo projektą savivaldybė UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui“ (VAATC) panaudai būtų atidavusi 1,343 ha žemės sklypą tarp Kazokiškių sąvartyno ir valymo įrengimų. Klausimą svarstymui teikęs Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas A. Butrimavičius tarybos narius informavo, kad UAB VAATC šiame sklype įrengtų biodegraduojančių atliekų perdirbimo aikštelę. T.y. žolę, medžių šakas ir kitas augalinės kilmės atliekas galėtų kompostuoti ir gaunamą produktą realizuoti kaip trąšas. Tarybos nariams buvo neaišku, kodėl tą žemę jie turėtų atiduoti be naudos, be to išsakė pasipiktinimą atliekų tvarkymo centro vadovybe dėl įsipareigojimų nesilaikymo. Kvapai nuo sąvartyno sklinda iki Elektrėnų, o VAATC nesiima priemonių kvapams šalinti.
Po ligos į darbą grįžęs mero pavaduotojas Algimantas Adomaitis siūlė tarybos nariams siekti susitarimo, kad į sąvartyną nebūtų vežamas smėlis, kuriuo valomas Vilniaus vandenų valymo įrengimų dumblas. Pasak vicemero, jokios priemonės kvapo nepanaikins. Tarybos nariai siūlė imtis griežtesnių priemonių dėl VAATC veiklos.
Po ligos į darbą grįžęs mero pavaduotojas Algimantas Adomaitis siūlė tarybos nariams siekti susitarimo, kad į sąvartyną nebūtų vežamas smėlis, kuriuo valomas Vilniaus vandenų valymo įrengimų dumblas. Pasak vicemero, jokios priemonės kvapo nepanaikins. Tarybos nariai siūlė imtis griežtesnių priemonių dėl VAATC veiklos.
Parama bus mažesnė
Taryba pritarė Socialinės paramos skyriaus vedėjos Violetos Arcabienės pateiktam sprendimo projektui dėl socialinės paramos programos patikslinimo. Asmenys, kurie registruoti darbo biržoje, o pajamos vienam šeimos nariui neviršija 350 Lt, gauna talonus maistui arba karštą maistą pietums. Neįgaliems asmenims ši suma iki šiol buvo 360 Lt. Dabar sąlygos suvienodintos. Ar sveikas, ar neįgalus pilietis, norintis gauti paramą maistu, turi būti registruotas darbo biržoje ir pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 350 Lt.
Dušu ir skalbimo paslaugomis anksčiau galėjo naudotis tie žmonės, kurių pajamos vienam žmogui neviršija 525 Lt ir kurio gyvenamojoje vietoje nėra dušo ar pirties.
Iki šiol sunkią negalią turintys žmonės nemokamai buvo vežami į darbą, atlikti inkstų hemodializės procedūrų, į profesines reabilitacijos įstaigas ir kt. Dabar neįgaliesiems, kurių pajamos viršija 1050 Lt vienam asmeniui, už šias paslaugas teks susimokėti 20 proc. išlaidų. Visoms neįgaliųjų žmonių organizacijoms nemokamai transportas bus skiriamas tik 1000 km per metus nuvažiuoti. Norintiems važiuoti daugiau kilometrų, 20 proc. išlaidų teks susimokėti patiems. Važiavimas neįgaliesiems priklausančiu automobiliu įkainuotas 1 Lt už km.
Dušu ir skalbimo paslaugomis anksčiau galėjo naudotis tie žmonės, kurių pajamos vienam žmogui neviršija 525 Lt ir kurio gyvenamojoje vietoje nėra dušo ar pirties.
Iki šiol sunkią negalią turintys žmonės nemokamai buvo vežami į darbą, atlikti inkstų hemodializės procedūrų, į profesines reabilitacijos įstaigas ir kt. Dabar neįgaliesiems, kurių pajamos viršija 1050 Lt vienam asmeniui, už šias paslaugas teks susimokėti 20 proc. išlaidų. Visoms neįgaliųjų žmonių organizacijoms nemokamai transportas bus skiriamas tik 1000 km per metus nuvažiuoti. Norintiems važiuoti daugiau kilometrų, 20 proc. išlaidų teks susimokėti patiems. Važiavimas neįgaliesiems priklausančiu automobiliu įkainuotas 1 Lt už km.
Blogai paruošti projektai
Besibaigiant posėdžiui salę užpildė gausus savivaldybės pedagogų būrys. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Deimantas Tarulis svarstymui teikė net 7 klausimus apie mokyklų nuostatų pakeitimus, etatinių pareigybių sąrašus, priedų prie atlyginimų nustatymo, strateginių planų įgyvendinimo ir pan. Svečiai, atrodo, liko patenkinti, kad nuspręsta mokytojams ir mokymo įstaigų vadovams priedus prie atlyginimų skaičiuoti nei didžiausius, nei mažiausius, o vidutinius. Tarybos narys E. Vėželis priekaištavo D. Taruliui dėl netvarkingai paruoštų sprendimo projektų. Taryba nepritarė daliniam sporto mokyklos nuostatų keitimui. Pagal pateiktą sprendimo projektą savivaldybės taryba sporto mokyklai turėtų nustatyti etatinių pareigybių sąrašus, etatų normatyvus ir etatų skaičių, mokyklos direktoriaus tarnybinio atlyginimo koeficientą. Dabar visus tuos klausimus sprendžia pats direktorius. Į E. Niparavičius abejones, ar sporto mokykla dirba savivaldybės vaikams, ar tik išlaiko savo draugų (trenerių) etatus, direktorius Valdas Škadauskas atsakė, kad sporto mokykloje vystoma trylika sporto šakų, 58 sportininkai yra arba respublikos rinktinių nariai arba kandidatai į rinktines.
Be šarvonių nenurimsim
Opozicija niekaip negali nurimti, kad savivaldybėje be Vido Židonio atsirado dar vienas verslininkas, teikiantis šarvojimo paslaugas. Kadangi opozicijos seniūnas Gediminas Kriščiūnas dabar tarnybą turi savivaldybės bendrovėje „Elektrėnų komunalinis ūkis“, iniciatyvą paklausimams ir pareiškimams perėmė kolega A. Paberalis. Opozicija vis prašo atsakymo, kodėl ligoninė išnuomojo morgo patalpas, kurių adresas yra Taikos g. 8, o taryba buvo davusi leidimą nuomoti patalpas Taikos g. 6. Kitaip tariant, opozicija nori žinoti, kodėl tos patalpos buvo išnuomotos ne tarybos nario, liberalcentristo V. Židonio vadovaujamai UAB „Švara“. Ligoninės vyr. gydytoja sako, kad patalpas išnuomojo tam, kas brangiau pasiūlė. V. Židonis siūlęs 3 kartus mažesnę kainą nei patalpos buvo išnuomotos.
Kita vertus, per dešimt savivaldybės gyvavimo metų ir šimtus apsvarstytų projektų, vadovaujant vienai ar kitai valdančiajai daugumai, pasitvirtina tik ta pati taisyklė, kad nieko negalimo nėra.
Kita vertus, per dešimt savivaldybės gyvavimo metų ir šimtus apsvarstytų projektų, vadovaujant vienai ar kitai valdančiajai daugumai, pasitvirtina tik ta pati taisyklė, kad nieko negalimo nėra.