Nors nuo kruvinųjų 1991 m. sausio 13 d. įvykių praėjo dvidešimt vieneri metai, žmonių atmintyje neišdilo tos dramatiškos dienos ir naktys, praleistos budint prie Parlamento, Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto. Vardan tos Lietuvos ne vienas stojo į kovą prieš okupantus vieninteliu ginklu pasirinkęs vienybę, ryžtą, didvyriškumą ir lietuvišką dainą. Ir dabar, artėjant šiai dienai, nejučiomis mintys nuklysta į prisiminimus. Galbūt neprisiminsime po keliolikos metų to kas vyksta dabar, bet visi prisiminsime tuos, kurie aukojosi už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę.
Pastrėvio seniūnijos Kultūrinių renginių organizatorė Gražina BUBĖNIENĖ
Sausio 13-osios metinių išvakarėse aplankėme ir pakalbinome vieną iš to meto dalyvių, ryžtingai stojusių į kovą už Lietuvos laisvę. Tai Pastrėvio seniūnijoje, Mustenių kaime gyvenantis Česlavas Kazakevičius, kuris skaudžiai nukentėjo Sausio įvykių metu. Jis mielai sutiko pasidalinti prisiminimais apie tų dienų išgyvenimus. Trumpai, aiškiai apibūdino tai, kas vyko tą naktį. Šaudė, daužė, trypė beginklius žmones, nepaisydami jaunas ar pagyvenęs, vyras ar moteris.
Viena priešo paleista kulka pataikė Česlavui į koją. Du metus gydėsi sunkiai sužeistą koją ligoninėje. Nors praėjo daugiau nei dvidešimt metų, pasekmės akivaizdžios: sužeista koja neišgijo, o laikui bėgant vaikščioti darosi vis sunkiau. Tačiau tai nenumarino kovotojo dvasios. Jeigu reikėtų vėl stoti ginti Lietuvos laisvės, net nesudvejojęs atsakė, kad eitų kartu su visais. Č. Kazakevičius apdovanotas Sausio 13- osios atminimo ir Vyčio Kryžiaus ordino medaliu.
Pastrėvio seniūnijoje Sausio 13- osios aukoms atminti tradiciškai buvo uždegtos žvakutės visuose Pastrėvio pagrindinės mokyklos patalpose įsikūrusių įstaigų ir mokymo klasių languose. Tylos minute pagerbti žuvusieji kovoje už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę.