Ką verta remontuoti tarybiniame daugiabutyje?
Jūratė Stankevičienė
Nors didžioji tarybinių daugiabučių dalis statyta pagal tipinius projektus, tačiau jų renovacija negali būti vykdoma pagal tą patį projektą.
Tai lemia skirtinga faktinė situacija, gyventojų lūkesčiai ir galimybės. Todėl renovacija turi prasidėti nuo plano, ką verta renovuoti, sudarymo – tai yra nuo investicinio projekto.
Šiuo metu pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės ir ES lėšomis finansuojamos dvi priemonių grupės – energinį efektyvumą didinančios ir kitos (liftai, inžinerinės sistemos). Pirmoji priemonių grupė orientuota į šilumos energijos taupymą, o antroji skirta gyvenimo kokybės ir bendro komforto didinimui.
Per sienas, langus ir stogą prarandama iki pusės šilumos
Estijos būsto renovacijos agentūros „KredEx“ specialistų skaičiavimais, vidutinis tarybinis būstas apie 25-35 proc. šilumos energijos išleidžia per sienas, 20-25 proc. per langus ir 10-20 proc. per stogą. Per pamatus ir grindis prarandama apie 3-6 proc. šilumos, o 20-30 proc. nuostoliai neišvengiami dėl neišvengiamo poreikio vėdinti ir ventiliuosi buto orą.
Lietuvoje daugiabučių situacija panaši. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, didžiausi šilumos nuostoliai susidaro du trečdalius energijos išleidžiant per sienas ir stogą – nerenovuotame vidutiniame 60 m2 bute tam sunaudojama beveik 1 tūkst. kWh, kai renovuotame – penkiskart mažiau, vos 170 kWh.
Skaičiuojama, jog pakeitus langus ir grindis sutaupoma apie du trečdalius šilumos energijos. Dėl šių skirtumų pastarąjį 2009/2010 metų šildymo sezoną vidutinio nerenovuoto buto šeimininkai turėjo išleisti apie 356 litus per mėnesį, o renovuotame bute šildymas kainavo tik 119 litų.
Kitų sistemų remontas
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai, analizuodami Lietuvoje gyventojų teikiamus daugiabučių atnaujinimo projektus, vertina, kad daugeliu atvejų gyventojai imasi ne tik šilumos taupymo priemonių, bet ir keičia visas pagrindines inžinerines sistemas – elektros instaliaciją, vandens ir nuotekų tinklus. Pastaruoju metu ypač populiarėja liftų atnaujinimas ir keitimas.
Belieka priminti, jog dėl Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos visi Lietuvos gyventojai gali modernizuoti savo būstą pigiau. Todėl Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai pataria žmonėms suskubti ir pasinaudoti ES fondų teikiamomis galimybėmis.
Šiuo metu valstybė kompensuoja dalį išlaidų už šias renovacijos priemones
Energinį efektyvumą didinančios priemonės:
1. Šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas.
2. Langų ir lauko durų keitimas:
– langų keitimas;
– lauko durų keitimas.
3. Stogo apšiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą).
4. Balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal vieningą projektą.
5. Fasadinių sienų apšiltinimas.
6. Rūsio perdangos apšiltinimas.
7. Cokolio šiltinimas.
8. Alternatyvios energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) įrangos įrengimas.
Kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės:
9. Liftų kapitalinis remontas ir keitimas.
10. Pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, ventiliacijos sistemos) keitimas ar pertvarkymas.