Paskutinė kalvotosios Žemaitijos kalva nebebus plika

Paskutinė kalvotosios Žemaitijos kalva nebebus plika
Šiaulių rajono ūkininkė Nijolė Pliuskutė šiemečio pavasario  laukė su ypatingu nerimu. 65 metų moteriai knietėjo kuo greičiau apžiūrėti, kaip stiebiasi prieš metus pasodintas jos miškas. Nutarusi nebeauginti javų ir žemę apželdinti mišku, ūkininkė jaučiasi tarsi nuo pečių būtų nusimetusi milžinišką rūpesčių naštą.

Spygliuočiams pritrūko lietaus
N.Pliuskutė gyvena savo tėvų, A.Smetonos laikų ūkininkų, sodyboje Sutkūnų kaime, o 10 ha tėvų žemės yra atgavusi už dviejų kilometrų esančiuose Kebliuose.
„Kol su sūnumis patys dirbome žemę, viskas buvo gerai. Bet kai vaikai išsivažinėjo, teko samdyti darbininkus. Pavargau su jais, atbulomis rankomis dirbančiais, labiau stikliuką nei žemę mylinčiais, kovoti. Be to, ir amžius  mano nebe tas, užtenka darbų savo sodyboje“,- ūkininkė vardino priežastis, paskatinusios atsisakyti tradicinės žemdirbystės toliau nuo namų esančioje valdoje.
N.Pliuskutė pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
„Paramą gauti neturėjau jokio vargo.  Projektą parengė Šiaulių urėdija. Pasodinti mišką samdžiau miškininkus, tai vyrai dirbo nuoširdžiai, kaip sau“,- džiaugėsi ūkininkė.
Praėjusią žiemą ji baigė miško savininkams rengiamus kursus, o pavasarį, iškart po Velykų, žemę apželdino mišku.
„Buvo blogai, nes daugiau kaip mėnesį neiškrito nė lašas lietaus. Lapuočiams tai nepakenkė, o štai eglaitės ir pušelės ne visos prigijo. Šį pavasarį dalį teks atsodinti. Jei būtų neprigiję lapuočiai, būtume atsodinę rudenį, o spygliuočius, kaip sužinojau kursuose, geriau sodinti pavasarį“,- žiniomis dalinosi  I.Pliuskutė.
Pagal nustatytus reikalavimus, jeigu miško želdinių apskaitos metais dalis pasodintų miško sodmenų neprigijo ar dalis pasėtų sėklų nesudygo arba sudygo, bet vėliau želdiniai žuvo, tuomet šie sodmenys per tris artimiausius miško želdinimo sezonus turi būti atsodinti, kad būtų įgyvendintas želdinimo projektas.
Apželdino paskutinę Žemaitijos kalvą
Moteris pasakojo, kad aplinkos grožio puoselėjimu labai rūpinosi ir jos tėvelis, A.Smetonos laikų ūkininkas.
„Jo sodinta plačialapių liepų alėja ir dabar veda nuo mūsų namų iki pagrindinio kelio. Ir sidabrinių eglių buvo jo pasodinta. Poreikis puoselėti aplinkos grožį įaugęs man į kraują. Aš irgi stengiuosi gražinti sodybą, kur važiuoju, vis parsivežu naujų rūšių augalų. Dabar dar turėsim ir gražų mišką. Dar man labai svarbu, kad Kebliuose mano atsiimtoje tėvų žemėje esantis kalniukas, kurį apsodinome spygliuočiais, yra paskutinė kalvotosios Žemaitijos kalva. Nuo šiol ji nebebus plika, smagu bus matyti, kaip ji kasmet tampa vis žalesnė“,- džiaugėsi ūkininkė.
Pasodinusi mišką, I.Pliuskutė iškart pasirūpino ir apsauga nuo žvėrių – visą plotą aptvėrė tinklo tvora.
„Žinoma, tai kainavo didelius pinigus. Bet užtai kas rudenį nereikės pirkti brangiai kainuojančių repelentų ir užsimovus pirštines jais tepti medelių kokius 6-7 metus. O dar kai gausiu pinigų už miško priežiūrą, ta tvora ir atsipirks“,- skaičiavo ūkininkė.
Išmokos – trijų rūšių
Žemės ūkio paskirties žemėje mišką želdinti nutarusiems ūkininkams mokamos trijų rūšių išmokos. Iš pradžių teikiama vienkartinė miško įveisimo išmoka, kitais po įveisimo metais – kasmetės išmokos naujai įveisto miško priežiūrai ir apsaugai bei prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos už prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos.
Įveisus mišką, kasmetė jo priežiūros ir apsaugos išmoka mokama 5 metus už kiekvieną hektarą. Vienkartinės miško įveisimo ir kasmetės įveisto miško priežiūros bei apsaugos išmokos dydis priklauso nuo įveisiamo miško želdinių sudėties – kuo daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo ji didesnė.
Metinė išmoka prarastoms pajamoms iš žemės ūkio veiklos kompensuoti pagal minėtą priemonę mokama 15 metų.
Parama pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ skiriama, kai visa planuojama mišku apželdinti žemė pastaruosius 2 metus iki paraiškos padavimo buvo deklaruota (žemės ūkio naudmenos, už kurias mokamos išmokos) tiesioginėms išmokoms ir joje buvo gaminama žemės ūkio produkcija.
Žemdirbiams, įsikūrusiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, už miško įveisimą kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų. Likusiems paramos instensyvumas siekia 70 proc.
Nuo 2009 m. pareiškėjai ir paramos gavėjai, dalyvaujantys minėtoje priemonėje turi laikytis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų. Šiuos reikalavimus sudaro geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimai ir valdymo reikalavimai.
Paraiškos pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos nuo š.m.   balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.

Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų