Pasaulio pabaigos nebuvo, o Naujųjų metų mes vėl sulaukėme. Pranašai pagal Majų kalendorių pranašavo, kad pasaulio pabaiga gali pasireikšti elektros dingimu. Gruodžio 20 d. vakare Elektrėnuose kai kuriuose rajonuose iš tiesų elektra buvo pradingusi, gerai, kad trumpam. O štai prieš penkiasdešimt metų, prieš gruodžio 30 d. paleidžiant Elektrėnuose pastatytos elektrinės pirmąjį bloką, elektros Lietuvoje buvo tik kur ne kur, o pasaulis buvo.
Šiais metais gruodžio 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos pramonininkų asociacija tarp kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių Petro Vileišio nominacija apdovanojo ir Elektrėnų garbės pilietį, ilgametį Lietuvos elektrinės direktorių Praną Noreiką. Apdovanojimas energetikos inžinieriui Pranui Noreikai įteiktas už tai, kad prisidėjo prie Elektrėnų ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės energetikos objektų ir ilgus metus vystė socialiai atsakingą energetiką. Direktorius sako, kad jam žmonės plojo kaip Elektrėnuose ir pamanęs, kad jį sumaišė su Virgilijumi Noreika. Deja, pramonininkai neapsiriko, o prisiminė, kad elektrėnietis P. Noreika daug prisidėjo prie mūsų šalies elektrifikavimo. Direktorius sakė eidamas pasiimti apdovanojimo mąstęs, ką trumpai pasakyti žmonėms. Ir pasakė paprastai: „Padarėme viską, ką galėjome“.
Prano Noreikos karta elektrifikuodama Lietuvą gyveno ir dirbo Elektrėnuose, o kaip gyvenome mes, elektrėniečiai, 2012 metais?
Lietuvos elektrinė ir jos teritorijoje įsikūrusi „Lietuvos energija“ jau nebevysto socialiai atsakingos energetikos. Atvirkščiai, kad sau susikrautų aukštus atlyginimus ir dar milijonus pamėtytų įvarioms konsultacijoms, iš energijos vartotojų lupa devintą kailį. Elektrėniečiams į šilumos kainą „Lietuvos energija“ net savo planuojamus pelnus įskaičiavo. Bet engdami žmones naujieji energetikai, kurie, pasak vieno elektrinės darbuotojo, apie energetiką žino tik tiek, kad elektra gaunama iš rozetės, nesijaučia dvasiškai saugūs. Gal todėl prieš Kalėdas į Elektrėnų biblioteką pasikvietė vienuolį pamokslininką Julių Sasnauską, kuris pakalbėjo apie dalinimosi prasmę. Bet iš Vilniaus į Elektrėnus važinėjantys naujieji energetikai ir per mėnesį uždirbdami tiek, kiek bibliotekos direktorė per dvejus metus, dalijimosi prasmės nesuprato. „Lietuvos energija“, įsikūrusi Elektrėnuose, padarė viską, ką galėjo, kad elektrėniečiai pasijustų socialiai nesaugūs.
O kas 2012 metais vyko politikoje? Redakcija per visus metus negavo informacijos nei apie korupciją, nei apie kitokią šios valdančiosios daugumos nesąžiningą veiklą. Į valdančiąją daugumą nuo rugsėjo mėnesio vietoj dviejų Krikščionių partijos narių ir jų deleguoto administracijos direktoriaus Henriko Petrausko atėjo net 6 socialdemokratai, kurie delegavo savo administracijos direktorių Arvydą Vyšniauską. Savivaldybės politikų veikloje, atrodo, atsirado daugiau susikalbėjimo su žmonėmis, todėl žmonės rečiau su problemomis kreipiasi į redakciją.
2012 metai, vis dėlto, savivaldybės žmonėms buvo neblogi metai. Elektrėnai pasipuošė dviračio taku, akivaizdžiai pagražėjo seniūnijos, nes buvo efektyviai panaudotos europinės lėšos, suaktyvėjo bendruomenių veikla, žmonės tapo aktyvesni ir vieni kitiems artimesni. Žinoma, buvo ir nesklandumų, ir klaidų, ir problemų, ir visa tai plačiai buvo aprašoma laikraštyje „Elektrėnų kronika“. Ačiū visiems neetatiniams korespondentams, aprašiusiems renginius, visiems rašiusiems į rubriką „Liaudies balsas“, visiems informacijos šaltiniams, visiems bendradarbiams ir rėmėjams. Mes visi kartu pasiekėme, kad laikraštis būtų įdomus, skaitomas, reikalingas. Už tai nuoširdžiai dėkoju ir tikiu, kad mes, kaip ir Pranas Noreika, praėjus pusei amžiaus, galėsime pasakyti, kad gyvendami savo laikmečiu, padarėme viską, ką galėjome.
Gerų Jums Ateinančių metų.
Nuoširdžiai,
Julija Kirkilienė, redaktorė