Balandžio septintosios rytą į Semeliškių mokyklą sugužėjo didžiulis būrys moksleivių iš Pastrėvio pagrindinės, Beižionių pagrindinės ir Semeliškių vidurinės mokyklos.
Susibūrimo tikslų buvo daug, ne tik kažko naujo sužinoti apie Žemės dieną, bet ir gerai praleisti laiką bei susipažinti, susidraugauti. Atvykusiems buvo prisegtos emblemos, moksleiviai buvo burtų keliu suskirstyti į mišrias komandas, kad visų mokyklų vaikai galėtų pabendrauti dirbdami kartu. Keturioms komandoms buvo paskirtas skirtingas lektorius, kuris joms pravedė užsiėmimus įvairiomis įdomiomis temomis.
Pirmoji komanda dirbo su Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininku Almantu Kulbiu, kuris taip pat yra ir botanikas, jo vadovaujama komanda galėjo išbandyti savo kulinarinius sugebėjimus ir sužinoti daug apie augalus, kurie galbūt mums visiems niekada net neatrodė valgomi. Komanda gamino salotas iš pirmųjų žolelių, surinktų Semeliškių miestelyje. Taigi pabuvus tokiame užsiėmime jau butų galima išgyventi gamtoje bet kokiomis sąlygomis.
Antroji komanda dirbo su Pauliumi Rašimu ir domėjosi fotografija, visas įgautas žinias vėliau galėjo išbandyti fotografuodami ir atskleisdami pagrindines fotografijos įdomybes. Nuotraukose parodė ne tik save, bet ir tai, kaip kiekvienas žmogus savitai supranta, kas yra fotografija. Tai mokiniai ir galėjo stebėti patys darydami nuotraukas taip, kaip jiems atrodo. Patirtis, kurią įgavo mokiniai tikrai pravers, galbūt mokyklose net atsiras jaunųjų fotografų.
Trečioji komanda dirbo su fizikos mokytoja Snieguole Klimovičiene, mokiniai fizikiniu požiūriu išnagrinėjo eilėraštį, aiškinosi, kokie svarbūs procesai vyksta mums ruošiantis gerti arbatos.
Ketvirtoji komanda ruošėsi su tikybos mokytoja Nijole Ustiliene, jie paruošė žaismingą vaidinimą, apie mūsų žemę, šiukšlinimą, kaip svarbu ją saugoti, neteršti.
Visos komandos po tam tikro laiko turėjo susitikti mokyklos aktų salėje ir parodyti ką paruošė, papasakoti apie savo veiklą, paruošti prisistatymą ir šūkį. Taigi Almanto Kulbio komanda pasivadinusi „Kalendomis“, kaip ir dera jauniesiems, pradedantiesiems kulinarams, pavaišino visus salotomis, papasakojo apie tai, ką sužinojo. Pauliaus Rašimo komanda „Žemės draugai“ papasakojo mums apie fotografiją ir rodė pavyzdžius – savo darytas nuotraukas ir kadangi jie „Žemės draugai“, uždainavo dainą apie draugus. Snieguolės Klimovičienės „Ledinukų“ komandos nariai parodė ir papasakojo savo fizikines arbatos virimo analizes, eiliuotai prisistatė. Nijolės Ustilienės komanda „Ozonas“ parodė vaidybinius sugebėjimus, savo vaidinime akcentuodami tai, ką visi galbūt tą dieną ir turėjome prisiminti geriausiai – saugoti, neteršti mūsų žemės. Pasirodymas buvo labai gyvybingas, artistai buvo pasipuošę kostiumais ir padovanojo mums tikrai daug geros nuotaikos savo skambiu pasirodymu.
Prisistačiusios ir pasirodžiusios komandos vėliau dalyvavo viktorinoje, kurioje virė tikros kovos, kiekviena komanda žinodama atsakymą turėjo pakelti ant stalo padėtas vėduokles, bet žinoma, noras laimėti buvo didelis, todėl kiekviena komanda kuo greičiau stengėsi pralenkti viena kitą. Bet po ilgų kovų laimėjo draugystė. Juk mokyklos dirbo petis petin ir kitaip būti negalėjo, toks buvo vienas iš pagrindinių uždavinių: ne tik sužinoti kuo daugiau apie gamtą, bet ir susidraugauti. Renginio pabaigoje buvo padėkota už dalyvavimą ir įteikta po dovanėlę mūsų svečiams, mokytojams ir mokykloms, žodį tarė mokyklos direktorė Irena Adomėnienė. Visi šventės dalyviai ne tik pasisėmė geros nuotaikos, bet ir gavo naujų, įdomių žinių, kurių tikimės dar ilgai nepamirš.
Pirmoji komanda dirbo su Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininku Almantu Kulbiu, kuris taip pat yra ir botanikas, jo vadovaujama komanda galėjo išbandyti savo kulinarinius sugebėjimus ir sužinoti daug apie augalus, kurie galbūt mums visiems niekada net neatrodė valgomi. Komanda gamino salotas iš pirmųjų žolelių, surinktų Semeliškių miestelyje. Taigi pabuvus tokiame užsiėmime jau butų galima išgyventi gamtoje bet kokiomis sąlygomis.
Antroji komanda dirbo su Pauliumi Rašimu ir domėjosi fotografija, visas įgautas žinias vėliau galėjo išbandyti fotografuodami ir atskleisdami pagrindines fotografijos įdomybes. Nuotraukose parodė ne tik save, bet ir tai, kaip kiekvienas žmogus savitai supranta, kas yra fotografija. Tai mokiniai ir galėjo stebėti patys darydami nuotraukas taip, kaip jiems atrodo. Patirtis, kurią įgavo mokiniai tikrai pravers, galbūt mokyklose net atsiras jaunųjų fotografų.
Trečioji komanda dirbo su fizikos mokytoja Snieguole Klimovičiene, mokiniai fizikiniu požiūriu išnagrinėjo eilėraštį, aiškinosi, kokie svarbūs procesai vyksta mums ruošiantis gerti arbatos.
Ketvirtoji komanda ruošėsi su tikybos mokytoja Nijole Ustiliene, jie paruošė žaismingą vaidinimą, apie mūsų žemę, šiukšlinimą, kaip svarbu ją saugoti, neteršti.
Visos komandos po tam tikro laiko turėjo susitikti mokyklos aktų salėje ir parodyti ką paruošė, papasakoti apie savo veiklą, paruošti prisistatymą ir šūkį. Taigi Almanto Kulbio komanda pasivadinusi „Kalendomis“, kaip ir dera jauniesiems, pradedantiesiems kulinarams, pavaišino visus salotomis, papasakojo apie tai, ką sužinojo. Pauliaus Rašimo komanda „Žemės draugai“ papasakojo mums apie fotografiją ir rodė pavyzdžius – savo darytas nuotraukas ir kadangi jie „Žemės draugai“, uždainavo dainą apie draugus. Snieguolės Klimovičienės „Ledinukų“ komandos nariai parodė ir papasakojo savo fizikines arbatos virimo analizes, eiliuotai prisistatė. Nijolės Ustilienės komanda „Ozonas“ parodė vaidybinius sugebėjimus, savo vaidinime akcentuodami tai, ką visi galbūt tą dieną ir turėjome prisiminti geriausiai – saugoti, neteršti mūsų žemės. Pasirodymas buvo labai gyvybingas, artistai buvo pasipuošę kostiumais ir padovanojo mums tikrai daug geros nuotaikos savo skambiu pasirodymu.
Prisistačiusios ir pasirodžiusios komandos vėliau dalyvavo viktorinoje, kurioje virė tikros kovos, kiekviena komanda žinodama atsakymą turėjo pakelti ant stalo padėtas vėduokles, bet žinoma, noras laimėti buvo didelis, todėl kiekviena komanda kuo greičiau stengėsi pralenkti viena kitą. Bet po ilgų kovų laimėjo draugystė. Juk mokyklos dirbo petis petin ir kitaip būti negalėjo, toks buvo vienas iš pagrindinių uždavinių: ne tik sužinoti kuo daugiau apie gamtą, bet ir susidraugauti. Renginio pabaigoje buvo padėkota už dalyvavimą ir įteikta po dovanėlę mūsų svečiams, mokytojams ir mokykloms, žodį tarė mokyklos direktorė Irena Adomėnienė. Visi šventės dalyviai ne tik pasisėmė geros nuotaikos, bet ir gavo naujų, įdomių žinių, kurių tikimės dar ilgai nepamirš.
Giedrė Aleškevičiūtė