Lazdėnai – kaimas perskirtas autostrada. Dėl to, kad iš gyvenvietės į senąją, 1933 metais įkurtą Lazdėnų mokyklą buvo nesaugu vaikščioti, susikūrus Elektrėnų savivaldybei, mokykla buvo perkelta į gyvenvietę. Kitoje autostrados pusėje liko mažiau moksleivių, bet jiems į mokyklą vaikščioti per autostradą teko iki 2013 metų rudens. Ta data svarbi tuo, kad 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis buvo ištrinta dar viena juodoji dėmė – pastatyta požeminė perėja. Juodosiomis dėmėmis Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vadina tuos kelių ruožus, kur registruojama daugiausiai eismo įvykių.
Perėja – bendruomenės turtas
Lazdėnų bendruomenės nariai tos perėjos laukė labiausiai: dabar saugu ir į autobusų stotelę nueiti – stotelė į Elektrėnų savivaldybės centrą ir Vievio seniūniją, kuriai priklauso Lazdėnai, kaip tik kitoje autostrados pusėje – ir į traukinių stotį. Aktyvi bendruomenės „Liepa“ pirmininkė Alicija Butkevičienė sako, kad ši perėja skirta ne tik žmonių saugumui, bet ir žmonių kultūros ugdymui. Dabar lazdėniečiai auklėja savo vaikus, kad ta perėja yra jų bendruomenės turtas, o turtą reikia saugoti. „Bendruomenė nedidelė – apie 200 gyventojų, todėl matydami prišiukšlintą ar tualetui panaudotą perėją, pirmiausia pagalvojame, kieno vaikas tai galėjo padaryti“,- kalba bendruomenės pirmininkė.
Bet per perėją vaikšto ne tik lazdėniškiai, ne tik traukiniu ar autobusu atvykstantys svečiai. Patogu gi keleiviams sustoti autobusų stotelėse šalia perėjos: ten galima ne tik nuo lietaus pasislėpti, bet ir gamtinius reikalus atlikti, šiukšles išmesti ir kitaip paišdykauti. Todėl perėjoje būna kartais ir šviestuvai sudaužomi ar net pavagiami. A. Butkevičienė sako, kad jų bendruomenė bendradarbiauja su VĮ „Automagistralė“ vadovais, kurie visada ir be grafiko atskuba išvalyti perėjos, jei tik bendruomenė to paprašo.
Perėjos paskirtis
VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius sako, kad Lazdėnų perėja nėra pati blogiausia jų prižiūrima teritorija. Jiems dar neteko kreiptis į policiją su prašymais išaiškinti perėjos niokotojus, bet kultūros žmonėms dar labai trūksta. „Kelininkai uoliai valo perėjoje šiukšles, keičia šviestuvus ir tai darydami visada prisimena: svarbu, kad žmonės yra saugūs“,- entuziastingai kalba specialistas. Pasak pavaduotojo, perėja nėra poilsio aikštelė, bet jei žmonės ten randa vietos pailsėti – tegul pailsi, jei vaikai ten susirenka žaisti – tegul žaidžia saugiai. Kelius prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ duomenimis, Lazdėnuose ties perėja kiekvienais metais būdavo užfiksuojama eismo įvykių, kai sužalojami pėstieji. Pastačius perėją, kelyje nelaimingų atsitikimų neužfiksuota.
Investicijos į kelius
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos (Sanglaudos fondo) lėšomis Elektrėnų savivaldybėje įgyvendinta projektų už 27 mln. 394 tūkst. Lt. Iš jų 27 mln. 304 tūkst. – ES lėšos. Pagal projektą „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio rekonstravimas ir eismo saugos gerinimas“ pastatyta požeminė pėsčiųjų perėja ties Lazdėnų gyvenviete, įrengti priėjimo takai, pandusai žmonėms su negalia, apšvietimas, atliktas dangos ir kelkraščio stiprinimas kelio A1 ruožo nuo 39,30 iki 46,02 km dešinėje pusėje, rekonstruotas Abromiškių viadukas (dešinė pusė), rekonstruotas pėsčiųjų viadukas kelio A1 38,05 km, rekonstruotas Elektrėnų viadukas, atliktas dangos stiprinimas kelio A1 ruožo nuo 36,88 iki 39,28 km dešinėje pusėje, atliktas dangos stiprinimas kelio A1 ruožo nuo 36,99 iki 38,40 km kairėje pusėje. Lazdėnų perėjos darbų vertė 2,9 mln. Lt, iš jų – apie 2,2 mln. Europos Sąjungos lėšų iš 2007-2013 m. struktūrinių fondų. Projektus vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.