Kokie mokytojai, tokia ir valdžia…

Julija KIRKILIENĖ

Šiuo metu, kai viešojoje erdvėje garsiai kalbama apie karo grėsmes ir apie patriotinio ugdymo svarbą, streikuoti pradeda kai kurie švietimo įstaigų darbuotojai. Lietuvos švietimo darbuotojai yra susiskirstę į dvi profsąjungas: Lietuvos švietimo profesinei sąjungai vadovauja elektrėniškis Audrius Jurgelevičius, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), vadovaujamos Andriaus Navicko, veikloje dalyvauja kai kurios meno mokyklos.   LŠDPS Muzikos, meno ir dailės mokytojų centro pirmininke išrinkta Adelė Kasputienė iš Vievio meno mokyklos. A. Jurgelevičius streikui nepritaria, A. Kasputienė – streikuojančius palaiko, bet Elektrėnų savivaldybėje nė viena švietimo įstaiga prie streiko neprisijungė.

Valstybės stiprybė – atsakingi ir sąmoningi piliečiai

Senosios kartos pedagogams, žinoma, nė į galvą nebūtų atėję streikuoti dėl geresnio gyvenimo. Tiek sovietmečiu, tiek Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, pedagogų atlyginimai nebuvo dideli, nors mokytojų veiklos rezultatai visada buvo matomi kitame žmoguje – mokinyje. Pedagogas visada turėjo būti moraliai taip paruoštas, kad galėtų ugdyti kitą žmogų. Bet keičiasi laikai, keičiasi ir vertybės. Švietimiečiai dabar susiskaldę į dvi profsąjungas, o tai tikrai nėra atsiejama nuo politikos. Viena profsąjungiečių pusė palaiko dešiniąsias, kita – kairiąsias politines jėgas, todėl nesusikalba ne tik švietimiečiai su valdžia, bet ir profsąjungos tarpusavyje. Gruodžio 3d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ prie Vyriausybės surengė mitingą, kurio viename plakate buvo cituojami prezidentės žodžiai „Valstybės stiprybė – atsakingi ir sąmoningi piliečiai“. Kurios švietimiečių profsąjungos – šūkaujantys ar besikalbantys – nariai sąmoningesni, paaiškės tada, kai bus pasiekti rezultatai. Be to, valdžia irgi yra piliečiai, nuo jų sąmoningumo taip pat priklauso valstybės stiprybė.

Derybų pusė

Audrius Jurgelevičius vadovauja tai švietimiečių pusei, kuri yra nusiteikusi ne streikuoti, bet derėtis. Jis sako, kad su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais bei A. Navicko profsąjunga jie bandė sėstis prie derybų stalo, tačiau A. Navickas nepanoro derėtis. A. Jurgelevičius sako, kad jo vadovaujama profsąjunga Švietimo ir mokslo ministerijai išdėstė tokius reikalavimus: mokinio krepšelį pakeisti į klasės krepšelį, mokytojams įvesti etatą su 36 darbo valandomis per savaitę, švietimo įstaigas finansuoti visiškai, t.y. apmokėti už visus papildomus darbus, mokytojų specialybę prilyginti Lietuvos pareigūnų statusui, kad atidirbę tam tikrą stažą panorėję pedagogai galėtų išeiti į pensiją ir už tai gautų tam tikrą kompensaciją. Pensinio amžiaus pedagogai galėtų dirbti kitose darbovietėse, nepriklausančiose švietimo sistemai. Šiuos ir kai kuriuos kitus reikalavimus švietimiečiai, sako A. Jurgelevičius, jau yra sudėlioję ant popieriaus ir mano galintys pasiekti rezultatų, bet bijo, kad pasiekimus sugriaus kitos profsąjungos streikai.

Mitingų pusė

Kita pusė gruodžio 3d. džiaugėsi sulaukusi palaikymo iš tarptautinių organizacijų. Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Bernadete Segol kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, Seimo pirmininkę ir Premjerą reikšdama solidarumą su streikuojančiais ir pritardama jų reikalavimams. O jų reikalavimai tokie: atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt, šiuo metu – 3348 Lt); ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; atkurti bazinę mėnesio algą, buvusią iki 2009 m. (128 Lt, šiuo metu – 122 Lt); ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3-7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20-22, 5-8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24-26, o 9-12 klasėse – iki 22-24 mokinių; pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį; iki 2015 m. rugsėjo 1d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

Šiai profsąjungos šaliai priklausanti Vievio meno mokyklos direktorės pavaduotoja Adelė Kasputienė ir Muzikos, meno ir dailės mokytojų centro pirmininkė sako streikuoti nesiruošianti, bet nesant profsąjungos nare, atkreipti Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesį į problemas esą labai sunku.

Kodėl streikuoja

Viena iš streikuojančių mokytojų www.delfi.lt parašė komentarą, paaiškinantį, kodėl ji streikuoja: „Mes turėtume <…>žinoti mintinai: nepakankamai finansuojama švietimo sistema, per didelis darbo krūvis už mažą atlyginimą, ilgas sekinantis darbas reikalauja daug jėgų, kurios senatvėje nepasipildo. Kodėl mes jas turėtume žinoti mintinai? Nes tą patį patiria kas antras šalies gyventojas, bet mes nenorime apie tai girdėti, o be to, niekas ir nenori to per daug klausytis“. Kad maži atlyginimai Lietuvoje yra ne tik švietimo sistemos, bet ir kitų biudžetinių įstaigų ar smulkaus verslo įmonių darbuotojų, nėra paslaptis. Bet ir švietimo darbuotojų atlyginimų vidurkis nėra mažesnis už šalies vidurkį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojų ikimokestinis darbo užmokestis 2014 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2 640 Lt ir buvo 284 Lt (arba 12 proc.) didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje arba 177 Lt (arba 7,2 proc.) didesnis nei vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje. Visi švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai yra viešai skelbiami internetinėse svetainėse, kiekvienas besidomintis gali sužinoti.Elektrėnų savivaldybėje švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai už 2014 m. III ketvirtį buvo nuo 1000 Lt mokytojo be kategorijos iki 4800 Lt kai kurių mokyklų vadovų. Švietimo ministro atlyginimas 2014 m. III ketvirtį buvo 12 tūkst. Lt. Pasižvalgę po atlyginimus mes kiekvienas skirtingos kartos žmogus prisimename savo mokytojus. Mokytojus, kurie dažnai gyvendami kuklioje buityje aukojo savo laisvą laiką mokydami mokinius po pamokų, ir mokytojus, po pamokos pasikonsultuoti mėginančiam mokiniui atsakančius: „Aš savo darbą atlikau. Jeigu tu nesupratai, samdyk repetitorių“. Todėl nesuklysime pasakę: kokie mokytojai, tokia ir mūsų visuomenė. Tie valdžios žmonės, kurie nemoka arba nenori teisingai valdyti šalies, tikriausiai, turėjo blogus mokytojus.

O kokį žmogų išugdys dabartiniai pedagogai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų