Žiežmarių sinagogos (Kaišiadorių r.) atgimimas – vienas iš gražesnių atvejų puoselėjant kultūros paveldą. Prieš nepilną dešimtmetį tai buvo tik aptriušęs pastatas miestelio centre, o šiandien ji kultūrinio turizmo dalis, į savo erdves kviečianti menininkus, vietos bendruomenės atstovus. Tuos, kurie dar neatrado šios vietos, mielai kviečiami tai padaryti.
Domina pasaulio žydus
Žiežmarių sinagoga yra vienas iš vertingiausių istorinio miestelio centro pastatų. Ji ypatinga tuo, kad tai viena iš nedaugelio išlikusių ir restauruotų medinių sinagogų Lietuvoje. Beje, yra manoma, kad Lietuva apskritai yra vienintelė valstybė pasaulyje, kur išlikusios medinės sinagogos. Kadangi ši žydiško paveldo dalis yra unikali Europos ir viso pasaulio mastu, Žiežmarių sinagoga tapo vienu iš pirmųjų objektų, patekusių į Europos žydų kultūros paveldo kelio sąrašus, kai 2004 m. į jį buvo įtraukta Lietuva. Tiesa, labai daug kuo pasididžiuoti tuomet neturėjome – pastatas buvo apleistas, jo gražūs arkiniai langai užkalti lentomis, prieigos nesutvarkytos, o vidus visiškai nugyventas – juk daugelį metų tarnavusi kaip sandėlis, nuo 1980 m. sinagoga buvo visiškai apleista.
Šis statinys, į kurį prašalaičiai eidami pro šalį mesdavo nebent kreivą žvilgsnį, šiandien demonstruoja visą savo grožį, čia lankosi turistų grupės, pavieniai lankytojai. Ir ne tik pažiūrėti į buvusius Žiežmarių žydų bendruomenės maldos namus – šiltuoju metų laiku čia vyksta edukacijos vaikams ir suaugusiems, pasakojama apie Žiežmarių žydų istoriją, kuri šiame miestelyje išties turtinga – siekia net XVI a. Dabartinės veiklos puikiai įprasmina ir pačios sinagogos istoriją bei paskirtį, kur prieš Antrąjį pasaulinį karą ne tik melstasi – čia buvo mokomasi, gausi miestelio žydų bendruomenė susiburdavo aptarti įvairius klausimus.
Ramutė Taparauskienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus patarėja, atskleidžia, kad ruošiantis sinagogą prikelti naujam gyvenimui netgi lankė abejonės, ar tai apskritai pavyks – pastato būklė buvo išties apverktina.
Tačiau sinagogos likimas buvo išlikti. XIX a. statyti maldos namai jau ir prieš tai ištvėrė išbandymus – jie buvo ne kartą alinami gaisrų, tačiau stiprios vietos žydų bendruomenės dėka atstatyti. Tai pavyko padaryti keliais etapais, pasinaudojus Europos Sąjungos fondų lėšomis. 2019 m. atnaujinant sinagogos vidų siekta, kad ši erdvė galėtų tarnauti visuomenės kultūriniams, bendruomeniniams poreikiams. Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva 2021 m. buvo iškilmingai paminėta restauracijos pabaiga. „Vertingoji patalpos savybė yra pagrindinės sinagogos salės erdvės vientisumas. Sėkmingai restauruotas sinagogos interjeras, išlikę bei atkurtos vidaus patalpų apdailos detalės, jų koloritas. Džiugu, kad pavyko visa tai padaryti, nes tai išskirtinai vertingos šios sinagogos savybės, turinčios estetinę ir istorinę reikšmę“, – aiškino R. Taparauskienė.
Laukiami koncertuose, parodose
Žiežmarių kultūros centro direktorė Irena Taukinaitienė pasakojo, kad sinagoga yra svarbi ne tik kaip kultūros paveldo dalis, bet ir kaip rajono kultūrinio turizmo plėtros objektas. Kadangi čia nėra šildymo – veiklos daugiausiai vyksta šiltuoju metų laiku gegužės–rugsėjo mėnesiais. Sinagogoje pernai pirmą kartą buvo organizuotas respublikinis šachmatų čempionatas, režisieriui Gediminui Šimkui skirti teatrų festivalio „Gedimino 46“ renginiai. Sinagogoje vyko dviejų rajono muzikos kolektyvų koncertai – grupės „Jazz Gouliash“ ir styginių trio. „Šioje erdvėje surengtos profesionalių dailininkų ir mėgėjų darbų parodos, jų pristatymai. Viena ilgiausiai veikusių parodų – Daumanto Todeso organizuota skulptūrinės tapybos paroda „Mozės klajonės“,– vardijo vykstančius renginius I. Taukinaitienė ir pridūrė, kad vietos bendruomenė noriai lankosi parodose, koncertuose, kurie vyksta sinagogoje.
„Žiežmarių kultūros centras rengia Tolygios kultūrinės raidos projektus Lietuvos kultūros tarybai. Projekto „Nacionalinės premijos laureatai. Koncertai, susitikimai“ du renginiai – susitikimas su aktoriumi Dainiumi Gavenoniu ir kino filmo „Omarų sriuba“ peržiūra – vyko Žiežmarių sinagogoje. Pagal Kultūros paveldo departamento finansuotą Žiežmarių kultūros centro projektą vyko trys nebyliojo kino renginiai su džiazo muzikantais“, – minėjo I. Taukinaitienė.
Be abejo, sinagoga niekada nepamirš ankstesnių savo šeimininkų ir neatsiejamos miestelio dalies – žydų tautos žmonių. Pernai rugsėjį vietos bendruomenė susirinko į „Jewish art festival in Lithuania“ renginį, kur Kaišiadorių žydų laiškus į Ameriką skaitė aktorė Rasa Samuolytė, skambėjo žydų liaudies muzika iš vinilinių plokštelių.
I. Taukinaitienė kvietė Žiežmariuose apsilankyti kaimyninių rajonų gyventojus, o apie veiklas sinagogoje daugiau galima sužinoti feisbuko paskyroje „Žiežmarių kultūros centras“. Pirmasis šių metų koncertas sinagogoje numatomas balandžio 5 dieną.
Užs. Nr. 2131