Elektrėnų seniūnijos kolektyvas. Iš kairės: Beata Budrevičienė, Vida Apanavičienė, Toma Žilinskytė, Rasuolė Mistrulli, Lina Akulevičiūtė, Jadvyga Eleonora Šalkauskienė ir Vilma Stoškuvienė
Elektrėnų seniūnijai, kuriai priskirta apie 4 tūkst. ha ploto, 10 kaimų ir beveik 15 tūkst. gyventojų jau ketvirtą mėnesį vadovauja charizmatiška trisdešimtmetė seniūnė Toma Žilinskytė. Seniūnė per šimtą dienų patyrė tikrą krikštą: audrą, oro pavojų perspėjimus ir keletą stambių renginių, prie kurių seniūnija prisideda. T. Žilinskytė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute baigė politikos mokslų bakalauro studijų programą, o magistro diplomą apsigynė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Prieš laimėdama konkursą į Elektrėnų seniūnės pareigas, T. Žilinskytė dirbo mobilizacijos specialiste Elektrėnų savivaldybės administracijoje, vadovavo labdaros ir paramos fondui „Pagalbos legionas“, o anksčiau yra sukaupusi darbo patirties dirbtinio intelekto produktų kūrimo srityje ir statybų sektoriuje.
O kaip jaučiasi eidama seniūnės pareigas, T. Žilinskytė informacija dalinasi ir su „Elektrėnų kronikos“ skaitytojais.
J. K. Jau trys mėnesiai praėjo naujame darbe. Pirmiausia noriu paklausti, ar jau apsipratote, kaip priėmė kolektyvas?
T. Ž. Atrodo, į kolektyvą įsliejau gana lengvai. Ankstesniuose darbuose teko dirbti su labai skirtingomis komandomis, koordinuoti žmonių darbą, todėl nauja aplinka ir poreikis greitai rasti bendrą kalbą man nebuvo svetimi. Žinoma, ir pati labai stengiausi, bet man pasisekė patekti į stiprų kolektyvą, kuriame kiekvienas puikiai išmano savo darbą ir atsakomybės sritį. Mums kartu reikėjo susidėlioti prioritetus, darbo principus ir bendrus tikslus. Kiekvieną pirmadienį su komanda prie bendro stalo susėdame rytinės kavos, aptariame praėjusią savaitę, suplanuojame artimiausius darbus ir išsigryniname svarbiausius klausimus.
J.K. Nuo kokių problemų pradėjote darbą?
T.Ž. Per tris mėnesius, žinoma, visų problemų išspręsti neįmanoma, todėl pirmiausia stengėmės aiškiai susidėlioti prioritetus. Daugiausia dėmesio skyrėme klausimams, kuriuos kėlė patys gyventojai, informacijai, kurią perdavė seniūnaičiai, taip pat anksčiau suplanuotiems ir pradėtiems darbams. Man buvo svarbu ne viską pradėti iš naujo, o įvertinti, kas jau suplanuota, kas yra skubiausia ir kur galime pasiekti realų rezultatą per trumpiausią laiką.
J.K. Vos tik Jums pradėjus eiti pareigas, Lietuvą užklupo seniai nematyta audra. Kaip pasisekė susitvarkyti su audros padariniais?
T. Ž. Audra man buvo tikras krikštas, bet, manau, su situacija susitvarkėme gana neblogai. Ji užklupo šeštadienį, todėl pirmiausia socialiniuose tinkluose paprašėme gyventojų pranešti, kur nuvirtę medžiai užtvėrė kelius. Būtent kelių ir takų atlaisvinimas buvo pirmasis mūsų prioritetas. Darbuotojai dirbo ne tik šeštadienį, bet ir sekmadienį. Kai kur, pavyzdžiui, Geibonyse, labai padėjo ir patys gyventojai – nuo kelių nuvirtusius medžius jie pašalino savo jėgomis. Neskubius darbus baigėme jau savaitės pradžioje – rinkome nulūžusias šakas, kvietėme arboristus dėl pavojingų ir avarinių medžių įvertinimo bei šalinimo.
Labai sėkmingai bendradarbiavome ir su Elektrėnų komunaliniu ūkiu – jie talkino šalinant audros padarinius visame mieste. Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su ESO, todėl pavyko gauti generatorių gyventojams, ilgesnį laiką likusiems be elektros. Elektrėnų seniūnijoje elektros tiekimas ilgiausiai nebuvo atkurtas Užumiškio ir Migučionių kaimuose.
Ši situacija labai aiškiai parodė, kiek tokiais atvejais svarbus greitas bendradarbiavimas tarp seniūnijos, savivaldybės įmonių ir pačių gyventojų.
J.K. Po audros jau susitvarkėte. Kokius dabar planinius darbus atlieka seniūnija?
T.Ž. Kaip gyventojai jau mato, kartu su savivaldybės administracija remontuojame šaligatvius, tvarkome Elektrėnuose esančius laiptus ir kitą infrastruktūrą. Man asmeniškai būtent infrastruktūros būklė yra viena svarbiausių sričių, kurioje norėčiau matyti didžiausią pokytį.
Žinoma, per metus ar dvejus visko sutvarkyti neįmanoma – problemų yra susikaupę nemažai, o finansinės galimybės nėra beribės. Todėl turime darbus planuoti etapais, nustatyti prioritetus ir pradėti nuo tų vietų, kur būklė prasčiausia ar problema aktuali didžiausiam gyventojų skaičiui. Norėtųsi, kad kiekvienais metais galėtume matyti vis daugiau sutvarkytų vietų.
J. K. Viskas apie Elektrėnus. O 10 kaimų nesiskundžia, kad jiems dėmesio neskiriate?
T.Ž. Tikrai nepamirštame. Natūralu, kad mieste darbai dėl gyventojų skaičiaus ir infrastruktūros masto yra labiau matomi, tačiau tai nereiškia, kad aplinkinių gyvenviečių poreikiams skiriame mažiau dėmesio. Prižiūrime kelius, tvarkome pakeles, kapines ir sprendžiame kitas iškylančias problemas. Čia labai svarbus ir bendradarbiavimas su seniūnaičiais – jie geriausiai mato savo teritorijos kasdienybę ir perduoda mums gyventojų poreikius bei pastebėjimus.
Visada kviečiu ir pačius gyventojus apie problemas informuoti tiesiogiai seniūniją. Tai galima padaryti per programėlę „Mano Elektrėnai“, el. paštu seniunija@elektrenai.lt arba kreipiantis į savo seniūnaitį. Socialinius tinklus taip pat stebime, tačiau ten parašytą komentarą ar įrašą ne visada galime laiku pamatyti, todėl, norint, kad problema tikrai pasiektų seniūniją ir galėtume ją užregistruoti bei spręsti, geriausia naudotis oficialiais kreipimosi kanalais.
J.K. Seniūnijoje yra net 6 kapinės. Ar yra problemų jas tvarkant. Ar visos kapinės suskaitmenintos?
T. Ž. Kapinių priežiūra, žinoma, reikalauja nemažai nuolatinio darbo – reikia šienauti teritorijas, prižiūrėti želdinius, vandens tiekimą, tvarkyti atliekas, rudenį surinkti lapus, stebėti medžių būklę. Didelių sisteminių problemų šiuo metu neišskirčiau, tačiau, kaip ir visur, nuolat atsiranda konkrečių ūkinių klausimų, kuriuos stengiamės spręsti pagal poreikį. Visos kapinės yra suskaitmenintos.
J. K. Visus tris Jūsų darbo mėnesius gausu Elektrėnuose renginių, organizuojamų kartu su Kultūros centru. Paskutiniame renginyje „Gėrybių kraitė“ gyventojams prisistatėte prie seniūnijos vaišių stalo. Pakomentuokite, kuo išsiskiria renginiai Elektrėnuose iš kitų seniūnijų? Gal turite idėjų renginiams paįvairinti?
T. Ž. Man atrodo, Elektrėnų renginiai išsiskiria tuo, kad čia gana sėkmingai dera didesnio miesto renginio mastas ir bendruomeniškumas. Kultūros centras turi daug patirties, todėl renginių programa paprastai būna įvairi ir pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms, tačiau kartu vis dar išlieka tas artumas ir bendruomeniškumas.
„Gėrybių kraitėje“ norėjome, kad seniūnija būtų ne tik institucija, kuri kažkur stovi su savo pavadinimu, bet vieta, kur galima prieiti, pabendrauti, pasivaišinti ir tiesiog neformalioje aplinkoje pasikalbėti su seniūne bei seniūnaičiais. Man atrodo, toks tiesioginis bendravimas labai reikalingas.
J.K. Ir pabaigai, ką norėtumėte pasakyti ir ko palinkėti seniūnijos gyventojams?
T. Ž. Noriu, kad žmonės žinotų – seniūnijos durys jiems visada atviros. Nesvarbu, ar žmogus ateina su problema, pasiūlymu, idėja ar tiesiog nori pasikalbėti – mums svarbu jį išgirsti. Tikiu, kad geriausi sprendimai gimsta tada, kai kalbamės ir bendradarbiaujame. Todėl gyventojams linkiu nebijoti kreiptis, būti aktyviems ir kartu kurti tokią seniūniją, kurioje visiems būtų gera gyventi.