Kiek vertas mūsų būstas

Kiek vertas mūsų būstas

Giedrius LESKAUSKAS

Nekilnojamo turto (NT) pirkimas arba jo pardavimas yra vienas svarbiausių finansinių įvykių žmogaus gyvenime, todėl savaitraštis „Elektrėnų kronika“ nutarė įdėmiau paanalizuoti rinką ir suteikti skaitytojams žinių apie dabartinę bei artėjančią situaciją.

NT rinka Elektrėnuose, kaip ir visoje Lietuvoje prieš prasidedant ekonominei krizei, buvo pakilime. Į mūsų savivaldybę kėlėsi daug vilniečių, kurie čia pirkdavo būstą. Tačiau sprogus NT burbului, kainos krito daugiau nei du kartus, o gyventojų skaičius, pagal Statistikos departamento duomenis, Elektrėnų mieste sumažėjo nuo 12839 (2008 metais) iki 11699 (2013 metais). Rinka sąstingyje jau daugiau nei 4 metus.

Lyginant su didžiaisiais Lietuvos miestais mūsų rinka yra labai maža. O savivaldybėje patraukliausias būstas yra Elektrėnuose, mažiausiai domina kaimai bei seniūnijos. Šiuo metu parduodamų butų skaičius siekia 80, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 5900, 2400 ir 5700. Elektrėnų savivaldybėje pardavimui siūloma apie 50 gyvenamųjų namų, didžiuosiuose miestuose – 1800 (Vilniuje), 1000 (Kaune) ir 700 (Klaipėdoje). Nepaisant nedidelės pasiūlos, ji vis vien paklausą viršija apie 50 procentų.
Pasak NT brokerio iš Elektrėnų Dariaus Speičio, mūsų savivaldybėje naujos statybos namais galima vadinti pastatytus XXI amžiuje. Už naujos statybos butus galima tikėtis nuo 2400 Lt už kvadratinį metrą, o parduodant namą – nuo 1600 Lt. Senesnės statybos būstą įsigyti galima pigiau: už buto kvadratinį  metrą sumokėti tektų apie 1500 Lt, o namo – 900 Lt. Kainos visoje Lietuvoje yra panašios. Išimtis yra Vilnius, kur nekilnojamasis turtas ženkliai brangesnis.  

Dažnai būsto pirkėjai patys neturi visos reikiamos sumos, todėl kreipiasi į banką. Apie tai kalbėjomės su „Swedbank“ privačių klientų finansavimo skyriaus vadovu Tomu Puliku. Jis teigė, jog paskolų ėmimo aktyvumas Elektrėnuose yra jaučiamas, tačiau palyginus su skolinimusi Lietuvoje – neženklus.

Paskolą iš banko mūsų mieste dažniausiai ima 34 metų asmuo, kuris yra sukūręs šeimą ir turi vaikų bei įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis (67 proc.) renkasi butą (iš jų 86 proc. – senos statybos namuose), 16 proc. – namą,  likę skolinasi norėdami atlikti remontą arba įsigyti žemės valdos sklypą. Banko atstovas džiaugėsi, jog dažniausiai žmonės kreipiasi jau išstudijavę savo galimybes gauti paskolą, todėl net 95 proc. prašymų yra patvirtinami. Elektrėnų savivaldybėje asmenų, vėluojančių grąžinti paskolas daugiau kaip 60 dienų, yra nedaug. Tomas Pulikas siūlo visiems, negalintiems susitvarkyti su įsipareigojimais, drąsiai kalbėtis ir tartis su banku, nes kredito istorija yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia teigiamo sprendimo priėmimą dėl naujos paskolos ar turimos paskolos sąlygų keitimo.

Apie NT situaciją, tendencijas ir ateities perspektyvas kalbėjomės su NT brokeriu Dariumi Speičiu.

Lietuvoje nekilnojamo turto pardavimų sutarčių gyvenamiesiems būstams padaugėjo 21 procentu, o kokia šiuo metu nekilnojamojo turto situacija Elektrėnų savivaldybėje?
Tokio atsigavimo, koks yra visoje  Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje nėra, ir per praėjusius metus jo nesijautė. Tikimės ir laukiame, jog jis pasijaus per šiuos metus.
Kaip manote, kas lėmė, jog mūsų savivaldybės rinka vis dar miegojo praėjusiais metais?

Dėl to yra kelios priežastys: bankai yra sugriežtinę paskolų išdavimo sąlygas, taip pat žmonės nepamiršo krizinio laikotarpio, kai kainos buvo pakilusios, o paskui staigiai krito. Pavyzdžiui, būsto, kurio vertė prieš krizę buvo 200 tūkst. litų, dabar siekia vos 80 tūkst. lių.

Pagal statistikos duomenis, didėja žmonių lūkesčiai, jog baisiausios krizės dienos baigėsi, ar tai daro įtaką nekilnojamo turto rinkai?

Nedideli ženklai yra. Sausio ir vasario mėnesiai būna ramiausi, bet šiais, 2014 metais, galima sakyti, kad pagyvėjimas yra: daugiau besidominčiųjų ir perkančiųjų, palyginus su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Koks būstas ir už kokią kainą yra patraukliausias dabartiniams pirkėjams?

Labiausiai domina 2 kambarių butai, paskui 3 ir 1 kambario butai, kuriais domisi vienodas skaičius pirkėjų. Kaina, kurią pasiruošę mokėti, už šiuos butus senos statybos namuose yra iki 100 tūkstančių litų, visai nesvarbu, kelių kambarių butas. O už naujos statybos butus yra pasiryžę mokėti iki 140 tūkstančių litų.  

O pirkėjai orientuojasi į būstą, kuris yra suremontuotas, ar linkę patys renovuotis įsigytą turtą?

Klientui svarbiausia yra kaina, tik paskui žiūri į tai, kokios būklės butas, kuriame aukšte ir kokios sąskaitos gali tikėtis už šildymą.
Tačiau suremontuoto būsto kaina būna didesnė, koks įprastai yra skirtumas tarp suremontuoto buto ir neremontuoto?
Skaičiuojama, kad Elektrėnuose buto remonto kaina siekia nuo 10 iki 20 tūkstančių litų, tad uždirbti daugiau nei tokią sumą būtų naivu.

Kalbant apie nuosavus namus, ar jaučiamas išaugęs jų poreikis?

Ne, namais iš norinčių įsigyti būstą domisi tik apie 20 procentų.

Kiek šiandien gali tikėtis nusiderėti pirkėjas nuo pradinės būsto kainos?
Šiuo metu nusiderėti galima apie 10 procentų.

Elektrėnų savivaldybėje butų – namų pasiūlos skirtumas sudaro vos 30 vienetų, kodėl skirtumas lyginant respublikiniu mastu yra toks nedidelis?

Tai dėl mūsų savivaldybės specifikos. Butai iš esmės yra Elektrėnuose, o namai – visoje savivaldybėje, taip pat į šį skaičių įeina ir parduodamas sodybos.

Per kiek laiko įprastai yra parduodamas nekilnojamas turtas po jo paleidimo į rinką?

Labai įvairiai. Priklauso nuo pardavimo kainos, nuo būsto savybių. Tai gali užtrukti vidutiniškai nuo mėnesio iki metų.

Kai Lietuva planavo įsivesti eurą 2007 metais, dėl būsto kainų galimo pabrangimo labai išaugo būstų paklausa, tai prisidėjo prie nekilnojamo turto burbulo, kuris sprogo 2009 metais. Dabar jau žinoma, jog greičiausiai turėsime eurą nuo kitų metų, ar yra prielaidų, kurios gali teigti, jog ir dabar pajausime aktyvesnį rinkos sujudimą?

Kiek man teko domėtis, galėtume laukti panašaus scenarijaus kaip Latvijoje. Ten prieš euro įvedimą pagyvėjo nekilnojamojo turto rinka, nes žmonės norėjo išleisti savo santaupas. Nuo šių metų būtent Elektrėnų savivaldybei tokia tendencija irgi ryškėja.Nors kainos šiek tiek pakilo, bet jos vis vien yra stabilios. Žinoma, jeigu paskelbs, jog euras tikrai bus 2015 metais, tuomet antras pusmetis galėtų būti aktyvesnis, bet greičiausiai didelio pakilimo neturėtų būti.

Jei pavasarį vyriausybė paskelbs, o vasarą ES galutinai patvirtins Lietuvos įstojimą į euro zoną, kokias tendencijas prognozuotumėt?

Kainos turėtų pakilti apie 10 procentinių punktų nuo šiandieninių, o pirkimo sandėrių, galiu garantuoti, bus tikrai daugiau nei 2013 metais.

Kokia nuomos situacija Elektrėnuose?

Nuomos rinka yra aktyvi, paklausa visąlaik viršija pasiūlą. Įrengtų ir pritaikytų butų nuomai yra mažai. Daugiausiai nuomojami be baldų, neremontuoti butai. Jų nuomos kaina nuo 100 iki 200 litų, nepriklausomai nuo kambarių skaičiaus. O butų, kurie yra suremontuoti, su baldais ir buitine technika, kaina gali siekti 300 – 400 litų.

Ekonomistai kalba, jog nuomos pajamų stabilumas išskiriamas kaip viena patraukliausių investicinių grąžų, o ar šis teiginys atsispindi mūsų savivaldybės rinkoje?

Taip. Pagal mano skaičiavimus nusipirkus butą kaip investiciją ir paskui jį nuomojant, tai kasmet galima susigrąžinti iki 5 procentų būsto vertės. Banke šiuo metu  yra nuo 0,3 iki 0,5 procentų palūkanos, o nuomojant būstą galima gauti apie 5 procentus palūkanų. Tad skirtumas siekia daugiau nei 4 procentus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų