Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė

Ineta BRICAITĖ

Šalia nuolatinio skubėjimo ir įtampos tvyro ramybės oazė. Šalia bene judriausio magistralinio kelio Vilnius – Kaunas, Vievyje variniu kupolu puošta išdidžiai stovi Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė. Kai renovacijos metu buvo pakeistas nuo vandens neapsaugantis stogas ir kupolas, šventvietės varpinėje nuolat dega šviesa. Pasak maldos namų šventiko Venjamino, tai – tarsi švyturys pro šalį važiuojantiems stačiatikiams. Iki 2000-ųjų švyturys nešvietė – varpinė buvo visai aptriušusi. Ir nieko keisto – šventovė pastatyta buvo dar  1843 metais.

Vievis – mokslo centras

Istoriniai šaltiniai nesutampa ir apie stačiatikybės atėjimą į Vievį skelbia skirtingai: vieni religijos pradžią sieja dar su kunigaikščiu Gediminu, kiti – su didikų Oginskių gimine. Rodos, maža smulkmenėlė, bet skirtumas – beveik 300 metų. Dėl vieno istorikai neabejoja – stačiatikybė Vievyje buvo itin smarkiai įsigalėjusi.

Žurnalistas ir fotografas Germanas Šlevys savo monografijoje „Lietuvos stačiatikių cerkvės“ apie Vievio cerkvę kalbėti pradeda nuo paties Vievio, kaip su stačiatikybe glaudžiai susijusio krašto. Žurnalistas pasakoja, kad Vievis anksčiau buvo vadinamas Ieviu. O jį taip pavadino kunigaikštis Gediminas, norėjęs įsiteikti savo žmonai iš Polocko Ievai. Kunigaikštis Gediminas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas plėtė diplomatinėmis priemonėmis – vesdamas kaimynines žemes valdančių didikų dukras, vėliau – ištekindamas savo dukras už kaimyninių žemių valdytojų. Gedimino žmona Ieva buvo stačiatikė. Jos garbei ant ežero kranto Gediminas pastatė ir vienuolyną. Tai, žinoma, vykti turėjo tuo metu, kai Gediminas gyveno – t.y. XIV a. pirmoje pusėje. Kiti šaltiniai sako, kad vienuolyną pastatė tik miestelį valdę Oginskiai. Tai galėjo vykti apie XVII a. pradžią.

Pasak G. Šleivio, suklestėjo vienuolynas XV – XVI a. Stačiatikiai jautėsi dėkingi kunigaikščiui ir buvo aktyvūs religinės bendruomenės nariai. XV a. pradžioje – XVI a. viduryje stačiatikybės židiniu rūpinosi garsūs didikai ir bajorai: Valavičiai, Tiškevičiai, Oginskiai, Pacai, Giedraičiai. Gyvendami apsupti baltarusių lietuviai patys pradėjo priimti stačiatikių religiją. Prie vienuolyno buvo atidaryta mokykla, kurioje pamokos vykdavo senąja slavų kalba. Stačiatikybė skatino mokslą, ir Vievis buvo vienas didesnių švietimo centrų.

Sudegino Napoleonas

Po Liublino unijos stačiatikiams Vievyje atėjo prasti laikai: pradėjo mažėti vienuolių, paseno cerkvė, buvo uždaryta mokykla, nutrūko parama ir iš beveik visų buvusių rėmėjų. Daugelis jų po Bresto unijos tapo unitais arba perėjo į katalikybę. Tačiau XVII a. pradžioje iš šv. Dvasios brolijos buvo atimta teisė spausdinti knygas savoje spaustuvėje ir spaustuvė perkelta į Vievį, čia išleista unikali Vilniaus Šv. Dvasios Brolijos rektoriaus M. Smotrickio „Slavų gramatika”, tapusi kitų slaviškų gramatikų (rusų, ukrainiečių, bulgarų) gramatikų pagrindu.

Unitai (lot. unitas – suvienytas), – Lietuvos ir Lenkijos valstybės stačiatikiai, 1596 m. sudarę su Romos Katalikų Bažnyčia Bresto bažnytinę uniją. Pagal ją stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir priėmė katalikybės dogmatiką, bet pasiliko savo liturgiją ir bažnytinę slavų kalbą. Rusijos stačiatikių bažnyčia visą laiką priešinosi unijai. 1827–1839 m. caro Nikolajaus I dekretu visi unitų vienuolynai buvo sustačiatikinti.

Bajoras Bogdanas Oginskis brolijai padovanojo 3 kaimus, 500 dešimtinių žemės, ežerą. Brolija suremontavo cerkvę, kuri priklausė vienuolyno ir spaustuvės pastatams. Pats Bogdanas Oginskis buvo  uolus stačiatikybės puoselėtojas ir unitų priešininkas. Jis buvo vienas iš nedaugelio, atsilaikiusių prieš unitų įtaką. B. Oginskio vaikai taip pat liko ištikimi tėvo nuostatoms. Kitą religiją pasirinko tik anūkai, bet ir jie netapo unitais – pasirinko katalikybę. Vievio vienuolynas ir cerkvė niekada taip ir nepateko į unitų rankas.

1810 metais cerkvė tapo parapine, tačiau uždarytas vienuolynas. Jis ir iki tol veikė su pertrūkiais – kartais jame gyvendavo vos po kelis vienuolius, kartais – visiškai nė vieno. Jau po kelių metų cerkvę, vienuolyną ir spaustuvę apiplėšė ir sudegino pro šalį ėję Napoleono kariai. Tada Vievio stačiatikių bendruomenė apie keturiasdešimt metų neturėjo savų maldos namų – naujoji cerkvė – ta, kuri išliko iki dabar, pastatyta 1843 m. Vienuolynas atstatytas nebuvo.

Pyko dėl kupolo formos

Tačiau ir po atstatymo pastatas dar ne kartą kentėjo, tai nuo laiko, tai nuo karo. Pirmojo pasaulinio karo metu šventovei po artilerijos apšaudymo prireikė didelio remonto. Už paaukotas lėšas ji buvo renovuota, tačiau žymių liko iki šiol – ant vieno medinio tapyto kryžiaus cerkvės viduje yra likusių duųobučių, kurias išmušė artilerijos šūviai. Niekas jų neužtaisė specialiai – norėjo, kad prisiminimas apie cerkvės išbandymus išliktų ilgam.

Vievio Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo parapija 1919-1939 metais priklausė Kauno dekanatui. Ja rūpinosi šventikai Aleksandras Kurilovičius (1919-1920), Genadijus Romaniukas (1921-1923), Aleksandras Nedveckis (1923-1939). Pastarasis stačiatikių kapinėse savo lėšomis pastatė Visų Šventųjų koplyčią, kuri vienu metu netgi veikė kaip atskira cerkvė.

Paskutinį kartą Vievio cerkvė  restauruota 2000 metais: pakeistas stogas ir kupolas– pro juos jau sunkėsi vanduo. Senąjį kupolą pakeitė naujas – patvaresnis, bet visiškai kitokios formos. Nors cerkvė estetiškai atrodo geriau, tačiau skeptikai vis pabrėžia, kad kupolas neatitinka buvusios formos. 

Naujasis kupolas sveria 10 tonų. Jį gamino meistrai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Kupolų skaičius stačiatikybėje turi prasmę, tačiau formos atitikimo laikomasi ne visada.

Maldos namai restauruoti ne tik iš vietinių tikinčiųjų, kurių yra apie kelis šimtus, aukų. Prie šventovės gražinimo, pasak cerkvės šventiko Venjamino, prisidėjo ir garsūs Lietuvoje žmonės – Viktoras Uspaskich ir Vladimiras Romanovas.
Rengiant publikaciją, remtasi šiais šaltiniais: Germanas Šlevys „Stačiatikių cerkvės Lietuvoje“(Герман Шлевис „Прввослаые хрвмы литвы“), Regina Laukaitytė „Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų