Kapitalizmas Elektrėnuose: žlunga gerai apmokamos darbo vietos

Žlunga gerai apmokamos darbo vietos

Diskusiją prie apskritojo stalo pradėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmasis pirmininkės pavaduotojas Mykolas Masys, kuris trumpai apžvelgė artėjančią krizę savivaldybėje ir priminė, kad įmonių bankrotai tiesiogiai atsilieps savivaldybės biudžetui, t. y. savivaldybės biudžetinėse įstaigose žmonėms neužteks pinigų atlyginimams, bedarbiams – pašalpoms. M. Masiui antrino mero pavaduotojas Viktoras Valiušis. Šiuo metu savivaldybė nepatenka tarp probleminių savivaldybių vien todėl, kad rytais „autostrada ūžia nuo į kitas savivaldybes į darbą važinėjančių elektrėniškių automobilių“. V. Valiušis priekaištavo į Elektrėnus atsikrausčiusiems naujiesiems „Lietuvos energijos“ vadovams, kad jie iš darbo atleido elektrėniečius, iš Vilniaus atvažiuojantys nedalyvauja viešame bendruomenės gyvenime, o pasekmes jaučiai visi savivaldybės gyventojai: brangsta šiluma ir produkcija, sumažėjo socialinės infrastruktūros vystymosi, nes vilniečiai Elektrėnuose nei perka, nei valgo, nei mokesčius moka. Administracijos direktorius Henrikas Petrauskas teisinosi, kad prie verslo plėtros savivaldybė gali prisidėti tik infrastruktūros plėtrai panaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir už jas pagerindama privažiavimą prie savivaldybėje įsikūrusių įmonių. H. Petrauskas pasisakymą užbaigė kapitalizmo dėsniais, kad vienas verslas žlunga, kitas – atsiranda, o čia gyvenantys žmonės dirbti išvažiuoja į kitas šalis ar į kitas savivaldybes. Elektrėnuose kapitalizmas pasireiškė tuo, kad žlunga gerai apmokamos darbo vietos.

Šiltnamių problema: šilumos kainos ir kadrų kaita

UAB „Kietaviškių gausa“ vadovas Gediminas Rukša kalbėjo, kad beveik vienintelė Lietuvoje likusi šiltnamių įmonė dėl aukštų šilumos kainų nėra pajėgi konkuruoti su Europoje auginamų daržovių kainomis.
Didžioji Lietuvos bėda, pasak G. Rukšos, yra ta, kad valstybė neturi strategijos, vartotojas negali planuoti. Buvusi strategija, skatinusi apie elektrines telkti šiltnamius ir naudoti pigią, kartu su elektra gaminamą šilumą, jau nebevykdoma, o „Kietaviškių gausos“ ateitis tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos elektrinės darbo ir šilumos kainos. Kita problema šiltnamiuose – kadrų kaita. Įmonė, pasak G. Rukšos, nebėra darbdavys elektrėniškiams, ji keturiais autobusais atsiveža darbuotojus  iš kitų seniūnijų ir net kitų savivaldybių.  Atlyginimai šiltnamiuose niekada nebuvo aukšti, o darbo sąlygos palengvėjo, bet žmonės, pasak direktoriaus, nenori dirbti, matyt, todėl, kad nedirbdami gauna  pašalpas, ne daug mažesnes nei atlyginimai. „Žlugo ne tokios pramonės, pasaulis nesugriuvo ir dėl šiltnamių žlugimo nieko neatsitiks“,- garsiai mąstė daug metų įmonei vadovaujantis G. Rukša ir metė akmenėlį į Žemės ūkio ministerijos daržą, kad visos Europos šalys, išskyrus Lietuvą ir Maltą, gavo lėšų  bakterijos E. coli sukeltos panikos patirtų nuostolių kompensavimui. „Kietaviškių gausai“ patirtus beveik milijono litų nuostolius teko padengti pačiai.

Vievio paukštynas: vištos išvežamos, žmonės atleidžiami

Į diskusijas prie apskritojo stalo neatvyko naujoji „Vievio paukštyno“ vadovė, paskirta nuo UAB „Vičiūnai“, Palmyra Rimdeikienė. Paukštynui atstovavusi profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė  Lida Mališauskienė informavo ministerijų, profsąjungų ir savivaldybės  atstovus, kad šiuo metu iš paukštyno išvežamos vištos, sandėliuose sensta neišvežami kiaušiniai, iš darbo praėjusią savaitę atleista 50 darbuotojų, o likusiems darbuotojams niekas nepaaiškina, kas vyksta įmonėje ir kas laukia čia dirbančių žmonių. Dar prieš dvi savaites „Vievio paukštynas“ priklausė „Kauno grūdams“, žmonėms buvo mokami atlyginimai, o paukštyną perėmus UAB „Vičiūnai“, kilo sumaištis. Įmonei paskelbtas bankrotas, bet nuolatos keičiasi bankroto administratoriai. Dabar „Vievio paukštyno“ bankrotu jau rūpinasi trečias administratorius. „Pagal Europos Sąjungos standartus modernizuoti paukštyno pastatai yra užstatyti bankui, bankas juos perleido UAB „Vičiūnai“, paukščiai priklauso „Kauno grūdams“,  o kam priklauso darbuotojai?“,- susitikime svarstė profsąjungiečiai. Iki šiol paukštyne dirbo beveik 300 žmonių, kurie nebežino, ar turės darbo ir ar gaus atlyginimus. „Vievio paukštyną“ prie bankroto privedė, pasak A. Masio, nelanksti Žemės ūkio ministerijos politika. Kitos šalys, tarp jų Lenkija, Estija, Latvija,  išsiderėjo paukštyno reorganizavimui pereinamąjį laikotarpį, o Lietuvoje buvo iškelta sąlyga: arba pertvarkote paukštyną arba uždarome. Renovacijai paukštynas lėšas skolinosi iš banko, o tuo metu galiojo aukštos palūkanos, kurios ir sužlugdė vieną iš didžiausių Europoje ir didžiausią Lietuvoje kiaušinius tiekiančią įmonę.

Darbo birža: bedarbystė viršys Lietuvos vidurkį
Birželio 1 d. duomenimis, Vilniaus teritorinės darbo biržos Elektrėnų poskyryje registruota  1418 bedarbių ir tai sudaro 8,1 proc. nedarbo lygio nuo darbingo amžiaus gyventojų. Šalyje nedarbo lygis yra 10,2 proc. Apie numatomus atleisti darbuotojus iš savivaldybėje įsikūrusių įmonių Darbo biržos Trakų skyriaus vadovė Danutė Šadžiuvienė sakė informacijos  neturinti. Jeigu „Vievio paukštyno“ ir „Kietaviškių gausos“ darbuotojai liktų be darbo, nedarbas savivaldybėje šoktelėtų virš 12 proc. ir viršytų šalies vidurkį. „Lietuvos energijai“ atstovavusi komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė gynė „Lietuvos energijos“ poziciją, garantavo, kad elektrinė dirbs ir žmonės nebus atleidinėjami, bet kokia kaina tieks šilumą gyventojams ir šiltnamiams, negalėjo atsakyti. Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Zaveckas nesuprato, kodėl elektrėniečiai sprendžia visos Lietuvos problemas ir niekaip nenorėjo prisiimti kaltės dėl „Vievio paukštyno“ ir „Kietaviškių gausos“ žlugdymo bei priekaištavo šiltnamių vadovams dėl pasyvumo ieškant galimybių įsisavinti Europos Sąjungos lėšas šiltnamių rekonstrukcijai. Kitų ministerijų atstovai pasiklausė diskusijų, bet savo pozicijos neišsakė.

Valdo pirma karta nuo Gariūnų
Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė apibendrindama diskusiją   kalbėjo apie valstybę, kurioje nėra strategijos, kur eina šalis, ministerijos nebendradarbiauja tarpusavyje, kiekviena atskirai „buldozeriu stumia savo projektus“, vyksta klaniniai susitarimai ir pasamprotavo, kad tai vyksta todėl, kad Lietuvą valdo „pirma karta nuo Gariūnų“. Tokio valdymo pasekmės jaučiamos ir Elektrėnuose: be darbo stovinti už milijardus litų pastatyta moderni elektrinė, kartu su elektra pagaminama šiluma leidžiama į ežerą, o šildymui statomos naujos katilinės. Tokia energetikos politika tiesiogiai veikia gyvenimą ir verslą Elektrėnuose.   Profsąjungos apie šalies problemas stengiasi kalbėti „visuose valdžios lygiuose“, stengiasi „paspausti“ ministerijas šalies valdyme ieškoti bendro rezultato, vertinti žmones, nes jie išvažiuoja ne dėl mažų atlyginimų, o dėl požiūrio į žmogų.