Kaimo moterys iš naujo atranda audimą

Kaimo moterys iš naujo atranda audimą

Tikriausiai daugeliui miestiečių audimo staklės – tik rakandas, užimantis vietą močiutės daržinėje, arba daiktas, puošiantis kaimo turizmo sodybą. Staklėmis austo rankšluosčio ar audžiančios moters daugelis gal ir nėra matę. O juk anksčiau kiekviena kaimo moteris mokėjo austi!

Gražina Radzvilavičiūtė

Keičia veiklą

Tačiau nurašyti audimą kaip nebemadingą, nuobodų ar pasenusį užsiėmimą būtų tikra šventvagystė. Kas galėjo pagalvoti, jog audėjos specialybė atgims ir Elektrėnuose – energetikų mieste – Elektrėnų profesinio mokymo centre? Meninių gaminių audėjos specialybės per 14 savaičių čia susirinko išmokti kelios dešimtys jaunų moterų. Gal audimas taps jų pragyvenimo šaltiniu: kartu su audimu, piešimu, lietuvių etnografinės kūrybos istorija jos mokosi ir verslumo.

Šie dalykai – tarpusavyje glaudžiai susiję. Piešimas būsimoms audėjoms padeda susipažinti su audimo raštais, liaudiškais ornamentais, audime naudojamomis spalvomis. Audėjos išmoksta stilizuoti augalinius, gyvulinius, kurti geometrinius motyvus, kuriuos vėliau perkelia į audžiamus gaminius. Etnografinės kūrybos studijavimas būsimoms audėjoms padeda geriau pajausti lietuvių liaudies audimo tradicijas, spalvų derinimo ypatumus.

Šie kursai – projekto „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš Žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“ dalis. Į mokymus susirinkusios moterys – darbščios, tačiau bedarbės. O išmokti naujo, ypač tokio garbingo amato, kaip kalba būsimos audėjos, yra įdomu, smagu ir naudinga. Nereikia nė spėlioti, jog nemaža dalis kurso lankytojų – rankdarbių mėgėjos, todėl įvaldyti tradicines technikas – juostų audimo, vijimo, pynikų pynimo ir kt. – yra tarsi jų garbės reikalas.

Kurso pabaigoje mokinių laukia ne tik egzaminas, bet ir kelios parodos, kuriose audėjos pristatys pirmuosius savo kūrinius.

Sukvietė tautodailininkus

Nors meninių gaminių audėjų specialybės programoje net 70 proc. sudaro praktiniai užsiėmimai, audėjėlių mokytoja Ona Patronaitienė stengiasi, jog keičiančios veiklą moterys kuo daugiau sužinotų ir apie etnografinę kultūrą, Elektrėnų krašto tautodailininkus. Senųjų amatų tradicijų pažinimas, bendravimas su tautodailininkais gali būti puikus įkvėpimo šaltinis mokinėms.

Balandžio 1 d. Elektrėnų profesinio mokymo centre vyko seminaras, kurio tikslas, kaip sako O. Patronaitienė, suburti draugėn mūsų tautodailininkus, suteikti galimybę su jais susipažinti, pabendrauti būsimoms audėjoms. Juk taip seniai jie nebuvo susirinkę: Elektrėnų tautodailininkų būrelis, vadovaujamas medžio drožėjos Vandos Umbrasienės, gyvavo prieš aštuonerius, devynerius metus, rengė parodas, tačiau 2004 m. jo veikla prigeso…

Seminare be gražaus būrio būsimų audėjų dalyvavo ir savo kūrybą pristatė tapytojos tautodailininkės Ona Rasutė Šakienė ir Asta Jokšienė, pynėja, margučių margintoja Onutė Elena Vodeikienė, pynikų pynimo paslapčių audėjas mokanti Regina Bulaukienė ir mezgėja Virginija Kvetkovskienė.

Seminaro dalyvės sklaidė elektroninį leidinį „Laiko vingiais“, kuriame sukaupta informacija apie Elektrėnų krašto materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. Leidinyje yra ir netrumpas iš įvairių Lietuvos vietovių atvykusių į Elektrėnus, tačiau čia kuriančių ir toliau puoselėjančių savo krašto tradicijas tautodailininkų sąrašas. Seminaro dalyvės aptarė kiekvieno jų kūrinius, negailėjo pagiriamųjų žodžių tautodailininkams, žavėjosi jų kruopštumu bei atsidavimu darbui.

Senuosius amatus gaivina

verslas

Meninių gaminių audėjos specialybės besimokančiai Ritai Mickevičienei audimas – ne naujiena. Moteris stebėjo prie audimo staklių dirbančias močiutę ir tetą, tad kaip austi staklėmis Rita jau žinojo, o kursuose išmoko austi juostas.

Rankdarbius mėgstanti Rita vieną juostą audžia Elektrėnų profesinio mokymo centre, kitą – namie. Ir nors juostų audimas reikalauja kruopštumo, susikaupimo ir kantrybės, pasak Ritos, šis užsiėmimas – tarsi narkotikas, kai audžia, ji nejaučia, kaip tirpsta laikas, nejaučia poreikio valgyti ar miegoti. Vien rašto sukūrimas, spalvų parinkimas, siūlų užmetimas gali užtrukti iki šešių valandų!

Tiesa, Rita ne itin optimistiškai vertina galimybę iš tokio verslo pragyventi. Moteris nuostabiai mezga, neria, tačiau, kaip pati sako, Lietuvoje rankų darbas nėra tinkamai įvertinamas, todėl užsidirbti būtų sunku.

Audėjas verslumo paslapčių, kaip pritaikyti tai, ką išmoko, ir paversti audimą pragyvenimo šaltiniu moko dėstytoja Snieguolė Jaruševičienė. Audėjos kursuose ne tik išmoksta verslo pradėjimo abėcėlę, bet ir to, kas, pasak S. Jaruševičienės, svarbiausia tokiame versle: kaip ieškoti klientų, patekti į rinką ir sėkmingai vykdyti pardavimus.

Pasak dėstytojos, Elektrėnų krašte užsiimti tradiciniais amatais ypač palanku, mat visai šalia didieji turizmo traukos objektai – Trakai, Kernavė, Vilnius ir Kaunas, kur nuolat vyksta tradicinių amatų mugės. S. Jaruševičienė sako, kad šiuo metu užsienyje pastebimas augantis susidomėjimas audimu ir austais gaminiais, todėl tiki, kad ir mūsų audėjėlės išplauks į plačius vandenis ir puoselėdamos senąjį amatą užsidirbs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų