Virginija Jacinavičiūtė
Jau ketverius metus Elektrėnų pradinės mokyklos direktorė Virginija Stanislovaitienė ir savivaldybės valdžia ieško kompromiso, kad ir avys sveikos liktų, ir vilkas sotus būtų. Prie kompromiso paieškų kasmet sugrįžtama žiemą, kai tarp mokyklos ir ligoninės esantis kalnelis pasidengia sniegu, o iš visų gatvių subėgę vaikai pasineria į žiemos pramogas.
Nuostoliai
Atrodytų, kas čia blogo, kad vaikai laisvalaikį leidžia gryname ore, aktyviai, o ne prie televizorių ar kompiuterių. Visa blogybė, kad vaikai, pasileidę nuo kalnelio, čiuožia iki pat tvoros ir ją laužo. Mokyklos direktorė Virginija Stanislovaitienė pasakojo, kad po kiekvienos žiemos tenka keisti tvoros segmentus. Vieno žiemos sezono metu buvo sulaužyti net 7 segmentai, todėl kitąmet buvo nuspręsta tvorą nuardyti. Nuardžius tvorą nuostolių vistiek nepavyko išvengti, visi smūgiai kliūdavo tvoros kuoleliams. Kasmet vaikų sulaužytos tvoros taisymui tenka naudoti lėšas iš mokyklos fondo, kuris sukaupiamas tėveliams pervedant 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. „Atskiros eilutės tvoros atstatymui neturime“, – sakė direktorė.
Po mokyklos remonto direktorė nusprendė saugoti mokyklos sienas ir tvoros neardyti. Žiemai įpusėjus dalis tvoros jau vėl apgadinta. Direktorė sako, kad ketverius metus prašo savivaldybės atstovų išspręsti šią problemą, tačiau kol kas joks sprendimas nerastas. Neiti ant kalnelio čiuožinėti, o kur nors į miškus važiuoti, direktorė prašo ir pačių vaikų, tačiau kiekvieną savaitgalį į kalnelį kopia tiek vaikai, tiek suaugusieji. Direktorė sako, kad su vaikais susitarti neretai būna lengviau nei su suaugusiais. Kartą direktorės pakalbintas tėtis atsakęs: „Kol visi nenumirs, kas ant to kalnelio užaugo, niekas nesikeis“.
V. Stanislovaitienė sako, kad kalnelį reikėtų aptverti ar iškabinti ženklus, kad čiuožinėti draudžiama.
Sprendimas
Kaip ruošiamasi spręsti susidariusią problemą, klausėme seniūno Antano Šalkausko. Seniūnas atsakė, kad ši problema iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tačiau iš tiesų tokia nėra, nes klausimas susijęs su vaikų laisvalaikiu ir gerove. „Kaip mes galime uždrausti vaikams čiuožinėti. Aš to tikrai nedarysiu“, – redakcijai sakė seniūnas ir pridūrė, kad ant šio kalnelio elektrėniškiai čiuožinėja kone nuo miesto pastatymo. Seniūno mintims pritarė ir su vaikais nuo kalnelio čiuožinėjantys tėveliai. Su sūnumi ant kalnelio atėjusi elektrėniškė Oksana pasakojo pati augusi gretimame name, todėl visos jos žiemos prabėgo ant šio kalnelio. Elektrėniškė svarstė, kad tikrai ne visi vaikai turi galimybių važiuoti į miškus čiuožinėti, tačiau pasiūlė kitą alternatyvą – čiuožinėti „Versmės“ gimnazijos aikštėje, kurioje nėra jokių kliūčių saugioms pramogoms.
Seniūnas A. Šalkauskas pasakojo, kad bandė ieškoti įvairių sprendimų. Buvo mintis mokyklos tvorą apsaugoti šieno rulonais, seniūnas netgi apsilankė pas ūkininką pasikonsultuoti. Šieno rulonai apvynioti gana plona plėvele, todėl didelė tikimybė, kad nuo rogučių smūgių ta plėvelė sutrūktų, o šienas pasklistų po visą teritoriją. Esminis klausimas, kas tą šieną grėbtų ir valytų teritoriją. Per pokalbį telefonu seniūnas paaiškino, kad rytoj vyks pasitarimas savivaldybėje, kur vėl bus ieškoma optimalaus keblios problemos sprendimo.
Kitą dieną paskambinę seniūnui A. Šalkauskui sužinojome, kad problema buvo išspręsta dar tą patį vakarą. Seniūnijos darbuotojai pasinaudojo ralio ir motokroso organizatorių sukaupta patirtimi ir mokyklos tvorą apstatė troseliu sutvirtintomis automobilių padangomis, kurių su žiburiu tikrai nereikia ieškoti. Taip dėl geranoriškumo laimingi liks vaikai, o mokyklos turtas nenukentės.