Išleista naujoji V. Mizero knyga

Išleista naujoji V. Mizero knyga

Vilkiautinis – kaimas Dzūkijoje, kuriame gimė ir augo žinomas Elektrėnų rašytojas ir mokytojas Vytautas Mizeras. Būtent šio kaimo žmonėms atminti rašytojas išleido apybraižų knygą „Iš savo šulinio“. Dabar kaime, kur gyveno rašytojas, teliko tik tuščios trobos, o naujai atsikraustę žmonės jau nebepažįsta vienas kito, o ką kalbėti apie seniau čia gyvenusius žmones. „Mano knygos tikslas – pratęsti gyvenimą tų žmonių, kurių jau nėra“, – kalbėjo V. Mizeras pirmadienį savo knygos pristatyme Elektrėnų bibliotekoje.

Knygoje – dėmesys žmogui

Knygos pristatyme savo, kaip skaitytojos, atsiliepimus perteikė buvusi V. Mizero mokinė, šiuo metu dirbanti bibliotekoje, Vida Baranauskienė. Ji pastebėjo, kad knygos stilius nėra lengvas, todėl ir skaityti reikia atidžiai, tačiau bibliotekos direktorei G. Dapkevičienei pritariant tvirtino, kad tekstų kalba itin vaizdinga, kiekvienas knygos puslapis persmelktas nuoširdumo. V. Baranauskienė spėjo, kad nuoširdumas veržiasi, matyt, dėl to, kad kalbama ne apie bet ką, o apie žmogui artimiausią vietą – gimtinę. Knygoje itin daug dėmesio skiriama žmogui. Čia aprašytas kone kiekvienas kaimo gyventojas.

Šauksmas grįžti namo

V. Mizeras pristatydamas savo knygą patvirtino, kad kai kurios knygos vietos šiurkštokos ir liūdnokos, tačiau „Kažkas juk turi pasakyti tiesą“, – retoriškai klausė V. Mizeras. Pasak autoriaus, šiais laikais madinga rišti žmogui kilpą po kaklu ir sakyti jam „šypsokis, mokėk džiaugtis paskutine valanda“. Autorius knygoje norėjo pabrėžti, kad šiuolaikinėje visuomenėje itin trūksta žmoniškumo, kuris pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse.
V. Mizeras, pristatydamas knygą, palietė daug visuomenei svarbių aktualijų. Jis baisėjosi, kad didžių rašytojų knygos vežamos į popieriaus perdirbimo įmones. Ir džiaugėsi, kad jo knygos beveik visos išparduotos, tad joms neteks sulaukti tokio likimo. Vieną knygą rašytojas pasiliko ir sau, tačiau jos puslapyje paliko įrašą „Ši knyga – šauksmas grįžti namo“. Žmonės, gyvenantys toli nuo gimtinės ir palikę ten savo artimuosius, turėtų suprasti, ką rašytojas norėjo pasakyti. Pats rašytojas tvirtino, kad knyga „Iš savo šulinio“ yra ta knyga, į kurią jis ėjo visą gyvenimą.

Knygos leidimą parėmė kraštiečiai

V. Mizero knygos viršelyje – senutėlė pušis, ošianti kaimelio kapinaitėse jau kelis šimtus metų. Po medžiu įtaisytas vilkas, simbolizuojantis, kaip rašytojas sako, mylimiausią kampelį – Vilkiautinį. Knygos viršelis – paties autoriaus idėja, ir nuotrauka paties rankomis padaryta.
Knygą V. Mizerui išleisti padėjo Varėnos savivaldybė, Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra, Radviliškio mašinų fabriko direktorius Jonas Žėkas, taip pat kilęs iš Vilkiautinio. Dėkingumą jiems ir kitiems, prisidėjusiems prie knygos išleidimo, autorius jau išreiškė pirmojo knygos pristatymo, vykusio rugsėjo pirmąją Vilkiautinyje, metu.
Po knygos pristatymo Elektrėnų viešojoje bibliotekoje direktorė G. Dapkevičienė ragino išleisti knygą ir apie Elektrėnų žmones, tačiau autorius paaiškino, kad apie Elektrėnus jau rašė ir daugiau to daryti neketina.
„Iš savo šulinio“ – 21-oji rašytojo V. Mizero knyga.

Iš savo šulinio

Valia išeiti ar sugrįžti…-
Sėkmė… – ne kiekvienam?
Gali riestainio juodą skylę
Parnešti alkaniems vaikams.

Kai duotas šviesus protas,
Įveikta užkaborių tamsa,
Nugalėtos kelios Golgotos,
Dyko laukti… – klaida?

Ir žvalgytis po kitų aruodus,
Juk supylė ne sava karta…
Lygu laižyti tuščius puodus-
Neatkiš tau niekas niekada.
***
Grįžkime savais keliais… –
Širdyse kartėlis vėsta…
Nusivylę akys neapgaus… –
Juk vergauti nenorėjom.

Kiemuose gysločiai vysta:
Laukia prakaito pažįstamų pėdų.
Tuščios dienos baigia nykti…
Pabaigoj tuščiavidurių laikų.

Iš savo šulinių vandenį gersim…
Kalbėsim…- gyvenimas bėga…
Kur plūgai, kur duonos skalsa?..
Saulele, žemdirbys nemiega.

Prosenelio Vituko mintys 80-mečio dieną Aistukui

Laisto bangelė
Karštą troškimą –
Būti kartu!…
Auštant klausyti
Marių ošimo
Ir plaukti laiku!…

***
Miega sūnaitis,
Reikės mergaitės-
Tokia baltų šeima!?.
Aistukas tikras
Aistmarių vaikas,
Gintaras glėbyje…

***
Laistys bangelės
Tėvynės krantą-
Duonos užteks!
Žuvį ar gintarą
Baltų vyrai
mamaiparneš!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų