Iš istoriografinių šaltinių žinome, kad iš Vilniaus į Vievį perkeltiems vienuoliams kunigaikštis Bogdanas Marcijonas Oginskis liepė „laikyti“ mokyklą, o jo žmona Faina Valavičiūtė vienuolynui užrašė 1000 auksinų mokyklai įrengti. Tai buvo Vievio mokyklos pradžia.
1864–1865 metais Vievyje buvo įsteigta vieno komplekto „narodnoje učilišče“. Kas čia mokytojavo pirmąjį dešimtmetį – nežinoma. Pirmaisiais mokslo metais mokėsi tik 23 berniukai, iki 1915 metų mokoma tik rusų kalba.
1878 metais mokyklos vedėja dirbo Emilija Leontjevna Biriukova, ji buvo baigusi Vilniaus dvasinę mokyklą ir turėjo šešerių metų pedagoginį stažą. Metinis atlyginimas tada buvo 150 rublių ir priklausė nemokamas butas. Metai bėgo, mokykloje mokinių skaičius didėjo. 1885–1886 metais Vievio mokykloje jau mokėsi 44 berniukai.
1898–1899 metais E. Biriukovai išvykus, mokyklai vadovauti buvo paskirtas Dmitrijus Zdeščinskis, baigęs mokytojų seminariją Molodečne. Mokyklos išlaikymui valstybė skyrė 209 rublius metams, valsčiaus valdyba paskirdavo dar 50 rublių. Tai rodo, jog Vievio valsčius rūpinosi savo jaunimo švietimu. Keitėsi ir gyventojų požiūris į švietimą. Mokinių skaičius palaipsniui didėjo. 1900–1901 metais Vievio mokykloje mokėsi 58 berniukai ir 13 mergaičių. Daugumą lankančių mokyklą sudarė miestelio bei artimiausių kaimų vaikai. Kiti vaikai augo beraščiai arba mokėsi gimtąją kalbą nelegaliai pas „daraktorius“, kuriuos susitarę samdydavo ir išlaikydavo valstiečiai. Apie menką kaimų gyventojų raštingumą byloja apskrities karinio viršininko duomenys. 1908 metais tik 41 procentas pašauktųjų į karo tarnybą mokėjo skaityti ir rašyti.
1910–1911 metais Vievyje buvo įsteigta dviejų klasių pradinė mokykla. Čia dirbo du mokytojai: Dmitrij Ignatjevič Savko ir Anton Antonovič Komarovskij. Abu mokytojai buvo baigę Mokytojų seminariją. Mokslas, kaip ir anksčiau, buvo tik rusų kalba. Mokyklai buvo išskirta 1,5 dešimtinės žemės, užveistas sodas, daržas. Mokyklos turtą sudarė 987 vadovėliai, 107 grožinio turinio knygos, 73 knygos mokytojams, 8 geografijos žemėlapiai, 35 įvairaus turinio paveikslai, vienas gaublys. Prie mokyklos veikė 688 knygų biblioteka, turėjusi 130 skaitytojų. Prie mokyklos buvo 12 vietų bendrabutis, kurio išlaikymui iš valsčiaus lėšų buvo skiriami 5 rubliai per metus. 1911 m. sausio 1 d. duomenimis, mokyklą lankė 151 vaikas, iš jų 71 mergaitė. Dažnai vaikai palikdavo mokyklą dėl drabužių, avalynės ir lėšų stygiaus. Pavasarį daug vaikų buvo priversti išeiti uždarbiauti, ganyti gyvulių. Tais metais mokyklą baigė 10 mokinių, iš jų 4 mergaitės.
Vievyje prie pravoslavų cerkvės veikė „prichodskaja“ (parapijinė) mokykla. Joje mokytojavo cerkvės šventiko žmona. Ją lankė aplinkinių Balceriškių, Pilypiškių, Alesninkų, Dokučaikos kaimų rusų tautybės vaikai.
Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 metų vasarą, Vievio miestelis sudegė nuo karo veiksmų, tačiau mokyklos pastatas išliko. Okupacijos metais mokykla buvo uždaryta. Nustojo veikusi ir parapinė mokykla. Tarybų valdžiai kuriantis 1919 metų sausio–balandžio mėnesiais, pusę mokyklos pastato užėmė valsčiaus revoliucinis komitetas, kitoje pastato pusėje įsikūrė Raudonosios Armijos karinio dalinio štabas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvusios rusiškos mokyklos patalpose atidaryta lietuviška keturių klasių pradžios mokykla. 1920 m. rugsėjo pradžioje Vievio pradinės 2 klasių mokyklos mokytoju tapo Jurgis Milančius, nepaisant to, kad „sviediniai virš miestelio lekiojo lenkų pusėn, lenkiškieji irgi vos ne virš miestelio – pašoniais krito“, – kaip rašo jis savo pareiškime 1923 m. Trakų apskrities pradinių mokyklų inspektoriui Kaišiadoryse. O štai ką rašo apie Vievio pradžios mokyklą 1920 metais ją inspektavęs Antanas Paltanavičius: „namas mokyklos senas. Mokytojo kambariuose įsteigtas kooperatyvas. Mokykloje yra suolų ir ne kurios mokslo priemonės. Reikia remonto“.
1920 m. spalio 31 d. Vievio pradinės mokyklos mokytojas Jurgis Milančius pateikia „Sąrašą lankytojų lietuvių kalbos pamokų 1920/1921 m. m. popietinėse valandose Vievio prad. mokykloje: 1.Solovjovas Tomas, 60 m., fotografas, našlys, Pievaišiai viensėd.; 2. Belejevas Nikola, Belejevas Petras, gimnazistai, prie tėvų, Streipunai vs.; 3. Kazlauskas Jonas, 13 m. žemdirbys, prie tėvų, Ausieniškių km.;4. Goldbergas Iršas, 13 m., pirklys, prie tėvų, Vievis mst.; 5. Chmielevskis Kazys, 36 m., vedėjas vietinio kooperatyvo, prie tėvų, Krivošiūnai vs.; 6. Šumskis Juozas, 25 m., kooperatyvo pirmininkas, prie tėvų, Ausieniškių km.; 7. Kavoliauckytė Zofija, 13 m., padienė darb., prie tėvų, Vievis mst.; 8. Grigonis Boleslovas, 44 m., val. viršaitis, b. pašto valdininkas, vedęs, Balceriškių vs.; 9. Urbonėlis Stepas, 37 m., valsčiaus raštvedys, vedęs, Vievis mst. Surašyta stambiai, kad be žieminio žipono negalima kambary nusedetie. Pastaba: Jaunesnieji mokinami kitų dalykų iki sutemai nuo pietų“. (LCVA, F. 1579, Ap. 28, L. 2 ). Mokslo metai tuomet prasidėdavo vėlyvą rudenį, dažnai lapkričio mėnesį, kai baigdavosi ūkio darbai, o gyvuliai buvo suvaromi į tvartus. Vaikai mokėsi šaltuoju metų laiku ir prastai šildomose patalpose, nes trūko malkų. Vaikai dažnai sirgdavo, prastėjo lankomumas, todėl J. Milančius skatino ir suaugusiųjų, jau dirbančiųjų mokymą, „ne mažiau vertą už mokymą vaikų“.
1921 m. vasario mėn. 7 d. mokytojo J. Milančiaus „Žinios papildomos prie paduotujų 1921 m. sausio 18 d. apie suaugusiųjų kursų klausytojų prie Vievio pradinės mokyklos 1920/1921 m. m.: vyrų 14, merginų 22, bendras 36; amžius – 13 metų – 2 , 14 metų – 3, 15 metų – 5, 16 metų – 1, 17 metų – 5, 18 m. – 4, 19 metų – 1, 20 metų – 3, 22 metų – 2, 24 metų – 2, 26 metų 1, 29 metų -2, 30 metų – 2, 35 metų 1, 36 metų – 1, 45 metų – 1. Tautybė – lietuvių – 6, žydų – 30. Tikyba – katalikų 6, žydų 30. Užsiėmimas: pirklių 30, valdininkų 1, ūkininkų, kooperatnykų 1, ūkininkų valdininkų 4.“ (LCVA, F. 1579, Ap.28, L. 4).
J. Milančius savo protesto pareiškime instruktoriui Kaišiadoryse 1921 m. vasario 25 d. rašo, kad jis mokytojo darbą pradėjo 1920-tų rugsėjo mėnesį, „nes jeigu mažų vaikelių tuojaus ir nebuvo, tai mane apspito Vievio valsčiaus valdybos sulenkėjusi atstovybė iš lietuvių kalbos nemokėjimo vaduotis ir nemaža pašalinių, kuriuos visus aš ne kitaip, kaipo ne tiktai popietiniais arba vakariniais, bet ir ištisadieniais savo kursininkais paskaičiau, ir savo laiku pristačiau pil. Instruktoriui“. Ir pareiškimo pabaigoje pastaba „Už tą keliolinką tarnavimą ne tik kad niekas nemokėjo pridėtinio atlyginimo, bet ir mokyklai apvalyti ir apšildyti valsčius nedavė, kas ikišioliai atliekama savomis lėšomis“. Jurgis Milančius buvo atkaklus kovotojas prieš Lietuvos rusinimą ir lenkinimą, drąsus knygnešys, kovojo Vievyje už lietuvių kalbą. Būdamas tikru patriotu ir mokyklos vedėju stengėsi įskiepyti vaikams meilę Lietuvai, gimtajai kalbai, lietuviškiems papročiams.
„Vasario 24 d. 1921 m. atlankiau Vievio pradedamą mokyklą. Mokykla 3 skyriais, iš jų 1-mas sk. 2 grupėm. Atlankymo dieną buvo 39 berniukai ir 21 mergaitė. Mokytojo sąraše yra 77 mokiniai. Iš bendro skaičiaus 16 mokinių išstojo dėlei naminių aplinkybių. Mokslo metais prasideda 1920 m. lapkričio 1 d. Buvo 93 mokomos dienos. Pamokos tęsiamos sulig Švietimo Ministerijos nustatytos programoje tvarkos. Čia mokama mokslas nelietuvių kalba pradedama mokykloje. Mokiniai III sk. skaito iš Czytanki stopniowanie, mokoma atpasakoti, iš atminties žino keletą eilių. II sk. skaito iš Czytanki stopniowanie II d.; moka ir atpasakoti ir I sk. eina žodžių skirstymas skiemenimis ir garsų skyrimas. Iš lietuvių k. II ir III sk. daroma pasikalbėjimai apie artimesnius mokiniams daiktus, rašoma diktantas ir mokoma gramatikos. Iš aritmetikos III sk. skaičiuoja virš 1000, II sk. iki 100 ir I sk. iki 20 iš visų 4 veiksmų. Vartojama Bendoriaus ir Daugirdo uždavinynas. Rašoma dailyraštis, mokiniai nurašinėja nuo knygos. Vaikams vakarėlio nebuvo suruošta. Čia yra suaugusiems kursai, kuriuos lanko 20 mokinių. Mokytojas moko kursuose lietuvių kalbos (skaityti, rašyti, gramatikos ir vertimai). Mokytojauja Jurgis Milančius.
Patariau mokytojui II sk. įvesti gimtinės mokslo pamokas ir III sk. gamtos ir krašto mokslo pamokas, parenkant pamokoms atitinkamą medžiagą iš pateiktos programos. Taip pat reikia įvesti ir grožio darbelius. Dėti visas pastangas, kad mokiniai kasdieną lankytų mokyklą. Mokykla užlaikoma švariai. Inventorius tvarkoje. Kadangi mokomoji klasė neatremontuota, mokykla patalpinta mokytojų kambaryje“. A. Paltanavičius, Trakų apskr. m-lų inspektorius. (LCVA, F.1579, Ap. 28, L. 5). Inspektoriaus 1921 m. gegužės 6 d. „Ataskaitoje iš gautųjų iš Švietimo Ministerijos pinigų sumoje 1318 auks. 50 sk. įgijimui rašymo priemonių bei vadovėlių beturčių vaikams Vievio praded. mokyklos“ išvardijama, kad buvo nupirkta sąsiuvinių viena, dviem linijom ir dailiraščio, 2 dėžutės plunksnų, vadovėliai „Jaunas Matininkas“, „Gamtos pradžiamokslis“, „Žiburėlis“, „Mūsų Dirva“, „Nowy Czytanky“ II d. ir kt.
Apsilankęs Vievio mokykloje kitą kartą, 1922 metais inspektorius rašo: „Mokykloje yra trys skyriai. Tą dieną buvo 48 berniukai ir 28 mergaitės. Sąraše viso yra 90 mokinių. Mokyklai trūksta lentos, kėdės, skaitytuvų, gaublio, abėcėlės, Europos žemėlapio ir iškabos.“ 1924 metais sąrašuose jau buvo 112 mokinių. Mokyklas turėjo išlaikyti ir aprūpinti vietos savivalda. Atlyginimus mokytojams mokėjo Švietimo ministerija, mokyklų veiklą prižiūrėjo ir kontroliavo inspektoriai. 1920–1922 m. Trakų (Kaišiadorių) apskrities pradžios mokyklų instruktorius, vėliau vadinamas inspektoriumi, įsikūręs Kaišiadoryse buvo Antanas Paltanavičius, nuo 1923 m. – Rapolas Butkus ir kiti (Lukoševičius O., Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos, Kaišiadorys, 2019, p. 555.).
Panašu, kad mokyklų inspektoriai vykdė ne tik tiesiogines pareigas, bet buvo ir savotiški mokytojų užtarėjai, tarpininkai tarp mokytojų ir savivaldybių. Valsčiaus valdybos aprūpindavo malkomis, žibalu, remontuodavo patalpas, bet J. Milančiaus rašyti prašymai rodo, kad mokytojų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo sunkios, trūko švaros, šilumos, dažnos vaikų ligos mažino lankomumą. Tai liudija J. Milančiaus Vievio pradinės mokyklos vedėjo pranešimas (LCVA, F1579, Ap. 28, L. 59):
Kaip atskiras Vievio pradinės mokyklos padalinys 1924 m. buvo įsteigta Vievininkų mokykla, kurioje mokėsi apie 80 mokinių ir mokytoja dirbo D. Riaubaitė. Tačiau 1924 m. gegužės 14 d. „nuo perkūno priežasties ši nauja mokykla sudegė“, rašė Vievininkų kaimo Vievio valsčiaus gyventojai savo prašyme Trakų apskrities mokyklų inspektoriui 1925 m. gruodžio 2 d. ir išreiškė norą įsteigti mokyklą (LCVA, F. 1579, Ap. 1, B.30, L. 58):
Vievyje veikė ir žydų mokykla, kurios vieta nėra žinoma. 1923 m. spalio 5 d. pranešime Trakų apskrities pradžios mokyklų inspektoriui Vievio žydų pradinės mokyklos mokytoja C. Silmanaitė praneša, „kad š/m rugpjūčio 17 d. prasidėjo man pavestoje mokykloje mokslas su 38 mokiniais. Šiems 1924/1925 mokslo metams gavau 15 erdmet. malkų. Mokyklai ir mokytojai yra tinkamas butas. Išeinamosios vietos yra atskirai berniukams ir mergaitėms“. Vievio žydų bendruomenės taryba paliudijo ir patvirtino pirmininko Ch. Kaco ir sekretoriaus M. Kurgano parašais, kad „mokytoja (Mina) Silmanaitė pradeda užsiimti Vievyje Žydų praded. mokykloje 22 rugpjūtis 1923 m.“ (LCVA, F.1579, Ap.1, B. 28, L.95 ir L. 48). Žydų vaikams nereikėjo dirbti žemės ūkio darbų, jų tėvai vertėsi prekyba, kitais verslais, buvo turtingesni, rėmė mokyklą finansiškai, o vaikai gerai lankė mokyklą.
1931 m. Lietuvoje buvo įvestas privalomas pradžios mokslas.
Straipsnyje panaudota Eugenijaus Petrausko surinkta medžiaga, informacija iš knygos Lukoševičius O., Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos, Kaišiadorys, 2019, bei Lietuvos centrinio valstybinio archyvo medžiaga.
Paruošė Irena Senulienė, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja