Septyniasdešimtmetė Kazimiera Lapinskaitė šią vasarą prisimins ilgai. Prasidėjo ji nuo traumos, o ir baigėsi per plauką negauta bauda. Ankstyvą pavasarį iš Vilniaus į kaimą Kazokiškių seniūnijoje grįžusi moteris pastebėjo, kad aplink namus priviso gausybė piktžolių. Pensininkė ėmė dalgiu šienauti nepageidaujamus augalus.
Už augalus – 300 Lt bauda
Augalai pasitaikė ne paprasti, bet bene nuodingiausi šiuo metu Lietuvoje – invaziniai Sosnovskio barščiai. Šienaujamų augalų sultys aptaškė K. Lapinskaitės kojas ir jas apdegino. Iki šiol moters kojos nusėtos žaizdomis.
Lyg to būtų maža, barštyną pastebėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Tarnyba negalėjo nereaguoti į pusantro hektaro piktžolyną, kuriame beveik tris arus sudarė Sosnovskio barščiai. Jie yra pavojinga ir nevietinė augalų rūšis, kurią būtina naikinti.
Pensininkei grėsė bauda nuo 50 iki 100 litų, tačiau, atsižvelgę į sklypo savininkės amžių ir pažadus teritoriją sutvarkyti, pareigūnai ją nubaudė tik įspėjimu. Jei teritorija per kelias savaites nebus sutvarkyta, pensininkę tarnyba nubausti galėtų iki 300 litų bauda. Moteris, norėdama išspręsti keblią situaciją, žemę išnuomojo. Dabar ji piktžolėmis nežels.
Pavojingiausi – saulėtomis dienomis
Valstybinės augalininkystės tarnybos Vilniaus regioninio skyriaus specialistas Vigintas Trakimas sakė, kad apleistą sklypą pastebėjo patikrinimo metu. Piktžolėmis apžėlusius laukus tarnybos atstovai suranda bendraudami su seniūnais, gaudami kaimynų nusiskundimų ar paprastų patikrinimų metu. Ypač griežtai tarnyba elgiasi su jau minėtais Sosnovskio barščiais apaugusiomis teritorijomis.
Šis augalas – iš Kaukazo kilusi, sunkiai išnaikinama piktžolė, į Lietuvą atkeliavusi prieš daugiau nei 50 metų, o pastaraisiais metais, gausėjant neprižiūrimų laukų, nekontroliuojamai išplitusi beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Sosnovskio barštis gali užaugti iki penkių metrų aukščio, turi plačius lapus ir daug smulkių baltų žiedų. Buvo manyta, kad šie augalai puikiai tiks kaip pašaras gyvuliams, be to, dėl įspūdingos išvaizdos Sosnovskio barščiai buvo sodinami ir soduose, daržuose.
Visos Sosnovskio barščių dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino, kuris sukelia fotodermatitą. Tai – atvirų odos vietų uždegimas, atsiradęs dėl ant odos ar į organizmo vidų patekusių medžiagų. Ypač alergijos poveikis pasireiškia, kai barščių sultis apšviečia saulės spinduliai. Tad labiausiai Sosnovskio barščių reikia vengti saulėtomis dienomis. Negydoma oda gali supūliuoti, prasidėti infekcijos. Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir būti arti jų – augalai gali apnuodyti net žmogaus kvėpavimo organus.
V. Trakimas pasakojo, kad patikrinimus daro dažnai ir ragina žmones kuo greičiau susitvarkyti apleistas teritorijas, nes vėliau gali tekti ir baudą susimokėti. Pakankamai dažnai tarnyba gauna kaimynų nusiskundimų, o ypač gerai matoma ta žemė, kuri plyti šalia autostrados.
Kaip kovoti
Jei barštis tik vienas kitas, tada geriausia iškasti jį kastuvėliu, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti, o jei plotelis didesnis, tuomet geriausia yra augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten trejetą metų.
Didelius plotus Sosnovskio barščių reikia naikinti herbicidais, tačiau tai labai sunku, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelerius metus iš eilės. Naikinant Sosnovskio barščius reiktų dėvėti neperšlampamus drabužius, gumines pirštines, o akis apsaugoti akiniais, kad ant jų neužtikštų sulčių. Paprasti drabužiai nelabai tinka, nes per juos sultys gali persigerti ir sudirginti odą. Be to, pjaunant su žoliapjove, reiktų imtis papildomų atsargumo priemonių – užsidėti respiratorių, nes kylantys sulčių lašeliai gali patekti į kvėpavimo takus ir nudeginti vidaus gleivinę.