Birželio 11 d. visoje Lietuvoje paskelbta „Nacionalinė idėjų diena“. Net pusėje šimto Lietuvos miestų ir miestelių žmonės būrėsi ir kūrė savo krašto ateities viziją.
Tačiau Elektrėnuose į renginį neatėjo nė vienas žmogus. Negi esame tokie nekūrybingi?
Viešoji įstaiga „Darom“, visiems žinoma kaip pavasarinių talkų „Mes darom“ organizatorė, savo internetiniame tinklapyje skaičiuoja virš tūkstančio iš anksto užsiregistravusių ir į „Idėjų dieną“ ateiti žadėjusių žmonių. Deja, tarp jų nebuvo nė vieno elektrėniečio. Vien Vilniuje, Vingio parke, susirinko šimtas aktyvių piliečių.
„Idėjų dienos“ tikslas – iš kiekvieno renginio taško atrinkti vieną konkrečią idėją, kaip pagerinti gyvenimą savo bendruomenėje, mieste, valstybėje. Kaip skelbiama puslapyje www.mesdarom.lt, penkių geriausių idėjų įgyvendinimui tikimasi surinkti po 5 tūkst. litų.
Kas geriau gali žinoti, ko mums reikia, jei ne mes patys? O susitelkę į grupes žmonės ne tik tampa kūrybingesni, papildo vieni kitų mintis, bet ir jų priimami sprendimai būna teisingesni. Idėjų būta kuo įvairiausių: nuo Nemuno išvalymo, laivybos atkūrimo Neryje iki atsigręžimo į kaimą ar unikalaus proto centro sukūrimo. Kaip sakoma, diskusijose gimsta tiesa. Tik bėda ta, kad pas mus diskutuoti niekas per daug nesiveržė.
Be abejo, priekaištų tiek savivaldybės, tiek valstybės vadovams turime kiekvienas. Dažnas žiūrėdamas televizorių puse lūpų prataria „Jei aš būčiau valdžioje, tai…“ ir nevalingai pradeda dalinti patarimus, kaip išspręsti biudžeto deficito klausimą, reformuoti aukštojo mokslo ir sveikatos sistemas, griežtinti bausmes… O kiek gražaus gyvenimo receptų liejasi www.kronika.lt komentaruose.
Tačiau kodėl nieko nesakome, kai mūsų klausia? Praėjusį šeštadienį mūsų klausė ne tik visuomeniniai judėjimai „Mes darom“ ir „Aš Lietuvai“, bet išskirtinį dėmesį renginiui parodė ir Vyriausybė.
Gal nieko per daug nenuliūdinsiu pasakydama, kad joks ministras piliečių sugeneruotos idėjos neims ir nepavers kūnu. Taip paprastai niekas nevyksta. Bet juk ir mes patys neturėtume snausti, laukdami, kol dieviškoji mana ims kristi iš dangaus. Tad „Idėjų diena“ – pirmas bandymas suimti savo gyvenimą į rankas ir pagaliau pradėti veikti. Pirmiausia patys sugalvokime, kaip norime gyventi, o po to žingsnelis po žingsnelio pildykime savo norus.
Tikiuosi, kad elektrėniečiai nepramiegos kitos „Nacionalinės idėjų dienos“ ir ne tik aktyviai kurs vizijas, bet ir jas įgyvendins.
Viešoji įstaiga „Darom“, visiems žinoma kaip pavasarinių talkų „Mes darom“ organizatorė, savo internetiniame tinklapyje skaičiuoja virš tūkstančio iš anksto užsiregistravusių ir į „Idėjų dieną“ ateiti žadėjusių žmonių. Deja, tarp jų nebuvo nė vieno elektrėniečio. Vien Vilniuje, Vingio parke, susirinko šimtas aktyvių piliečių.
„Idėjų dienos“ tikslas – iš kiekvieno renginio taško atrinkti vieną konkrečią idėją, kaip pagerinti gyvenimą savo bendruomenėje, mieste, valstybėje. Kaip skelbiama puslapyje www.mesdarom.lt, penkių geriausių idėjų įgyvendinimui tikimasi surinkti po 5 tūkst. litų.
Kas geriau gali žinoti, ko mums reikia, jei ne mes patys? O susitelkę į grupes žmonės ne tik tampa kūrybingesni, papildo vieni kitų mintis, bet ir jų priimami sprendimai būna teisingesni. Idėjų būta kuo įvairiausių: nuo Nemuno išvalymo, laivybos atkūrimo Neryje iki atsigręžimo į kaimą ar unikalaus proto centro sukūrimo. Kaip sakoma, diskusijose gimsta tiesa. Tik bėda ta, kad pas mus diskutuoti niekas per daug nesiveržė.
Be abejo, priekaištų tiek savivaldybės, tiek valstybės vadovams turime kiekvienas. Dažnas žiūrėdamas televizorių puse lūpų prataria „Jei aš būčiau valdžioje, tai…“ ir nevalingai pradeda dalinti patarimus, kaip išspręsti biudžeto deficito klausimą, reformuoti aukštojo mokslo ir sveikatos sistemas, griežtinti bausmes… O kiek gražaus gyvenimo receptų liejasi www.kronika.lt komentaruose.
Tačiau kodėl nieko nesakome, kai mūsų klausia? Praėjusį šeštadienį mūsų klausė ne tik visuomeniniai judėjimai „Mes darom“ ir „Aš Lietuvai“, bet išskirtinį dėmesį renginiui parodė ir Vyriausybė.
Gal nieko per daug nenuliūdinsiu pasakydama, kad joks ministras piliečių sugeneruotos idėjos neims ir nepavers kūnu. Taip paprastai niekas nevyksta. Bet juk ir mes patys neturėtume snausti, laukdami, kol dieviškoji mana ims kristi iš dangaus. Tad „Idėjų diena“ – pirmas bandymas suimti savo gyvenimą į rankas ir pagaliau pradėti veikti. Pirmiausia patys sugalvokime, kaip norime gyventi, o po to žingsnelis po žingsnelio pildykime savo norus.
Tikiuosi, kad elektrėniečiai nepramiegos kitos „Nacionalinės idėjų dienos“ ir ne tik aktyviai kurs vizijas, bet ir jas įgyvendins.
Gražina Radzvilavičiūtė