Kol dalis Lietuvos jaunimo ieško laimės svečiose šalyse ar skundžiasi bedarbyste, du Gabriliavos kaimo ūkininkai – 24 metų Justinas ir 28 metų Kęstutis Vėželiai – tyliai kerta krūmus pagal jų žemėje esančius melioracijos griovius ir Prakusos upelį. Jauni ūkininkai ir anksčiau prižiūrėdavo per jų žemes einančius griovius, bet šiais metais melioracijų griovių tvarkymu aktyviai užsiėmė dėl dviejų svarbių priežasčių: pirmoji – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ ūkininkai pasinaudojo parama melioracijos griovių tvarkymui, antroji – išvalę melioracijos griovius, drenažo žiotis, latakus ir išardę bebravietes, ūkininkai planuoja pagerinti žemės būklę ir į laukus šį pavasarį išeiti anksčiau.
Parama praverčia
Ūkininkai Justinas ir Kęstutis Vėželiai kartu su mama Dalyte dirba virš 150 ha žemės. Senelių žemėje savo rankomis pasistatę namus ir nutarę gyventi „iš žemės“, parama kaimo plėtrai pasinaudoti nutarė pirmą kartą. Iki šiol ir techniką savo lėšomis pirko, ir namus statėsi, ir melioracijos griovius, nors tai yra valstybės turtas, prižiūrėjo. Bet prieš 20 metų melioruotos žemės nusausinimui savų lėšų tikrai neužtektų. Elektrėnų savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, melioracijos įrenginių būklė nėra pati geriausia. Jų tvarkymui skirtas finansavimas nėra toks, kokio reikėtų ūkininkams, todėl kapitaliniams melioracijos griovių tvarkymams europinė parama labai praverčia. Elektrėnų žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas sako, kad broliai Vėželiai entuziastingai ėmėsi projekto ir darbus jau baigia atlikti.
Ėmėsi darbų
Jaunieji ūkininkai sako negalintys pasigirti labai skaitantys vietinę spaudą, bet informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, skirtą melioracijos grioviams tvarkyti, sužinojo kaip tik iš spaudos. Perskaitę, sakė vyrai, ne viską suprato, todėl nuskubėjo į savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas ir specialistė Zina Dansevičienė ūkininkams ne tik apie projektą paaiškino, bet padėjo užpildyti prašymus, paruošė griovių žemėlapius su pažymėtomis sklypo ribomis ir drenažo žiotimis, įvertino melioracijos griovių būklę, nustatė faktinį darbų kiekį, sudarė sąnaudų, susijusių su melioracijos griovio tvarkymu, sumą pagal melioracijos taikomus įkainius ir pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pažymą apie pareiškėjų atitiktis tinkamumo reikalavimams. Vyrai sakė, kad jiems belikę tik parašus sudėti ir imtis darbų, kol sėja neprasidėjo.
Žino griovius
Žemė, kurią dirba broliai Justinas ir Kęstutis, gerai jiems žinoma. Senelių, kurie broliams žemę padovanojo, namuose jie praleido šviesiausias vaikystės dienas. Močiutė Leokadija per tas žemes juos 9 km pėsčiomis į Žaslių bažnyčią vedžiodavo. Tad eidami pagal sraunųjį Prakusos upelį, į kurį dabar subėga jų žemių melioracijos latakai, perbrisdami brasta pro dabar suremontuotu geležinkelio tuneliu, eidami palei aukštus melioracijos griovių šlaitus, gerai žinojo bebravietes. Vyrai juokauja, kad bebrai geresni statybininkai, nei jie patys, įsigiję statybininkų specialybes. Vaikystėje bebravietes vyrai ardydavo dėl įdomumo, dabar – dėl reikalo. Pagal projektą numatoma skirti lėšų ir bebraviečių tvarkymui. Pakilus grioviuose vandeniui, ūkininkai skuba ieškoti bebraviečių savo žemėje. Jei neranda, reiškia, kad vanduo nepraeina kaimynų žemėse. Vėželiai su kaimynais gerai sutaria. Per mišką tekančius griovius prižiūri girininkija, o šalia žemę dirbantys ūkininkai vyrams tik dėkoja, kad jie prižiūri ir savo, ir jų griovius.
Pinigai ne už dyką
Elektrėnų savivaldybėje pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ paraiškas šiais metais melioracijos griovių tvarkymui kol kas pateikė tik 8 ūkininkai. Bet paraiškos priimamos iki gegužės 3 d., todėl ūkininkai dar gali suskubti griovių tvarkymui ir žemės pagerinimui gauti lėšų. Tik reikia suprasti, kad parama ne už dyką dalinama. Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą priemonę numatyta, kad pareiškėjas, teikiantis paraišką dėl melioracijos griovių tvarkymo, privalo įsipareigoti penkerius metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą už 517 litų per metus. O nuo paramos patvirtinimo datos pagal sąmatą numatytus melioracijos griovio sutvarkymo darbus pareiškėjas gali atlikti iki 2014 m. birželio 1 d. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Atsižvelgiant į patirtį ir pasitaikančius probleminius klausimus vykdant griovių priežiūros darbus, kiek pakeistos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklės. Dabar pareiškėjas gali pateikti daugiau negu vieną paraišką griovių priežiūros darbams atlikti, jeigu bendra prašoma paramos suma neviršija 50 tūkst. Lt. Taip pat praplėsta finansuojamų darbų sritis numatant atlikti melioracijos grioviuose esančių pralaidų išvalymo darbus nuo augmenijos sąnašų.
Sės anksčiau
Kol Nacionalinė mokėjimo agentūra skaičiuoja paramai skirtas lėšas, broliai Vėželiai, įsigiję technikos, patys kerta krūmus, patys ardo bebravietes. Jie jauni, žiemą turi ir laiko, ir jėgos. Tiesa, Justinas turi kur kitur jėgą išlieti – žaidžia ledo ritulį už Elektrėnų „Energiją“, bet ūkininkauti ir būti pačiam sau šeimininku 24 metų vaikinui neatrodo per sunki našta. Krūmus iškirto, išpjovė, tik šakų smulkinti savo jėgomis nėra galimybės. Įrangai įsigyti lėšų, žinoma, neužtenka, todėl jau susitarė su įmone, kuri iškirstas šakas susmulkins ir išveš. Priemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas, todėl paramos gavėjai veiklą įgyvendina savo lėšomis. Baigęs įgyvendinti veiklą, paramos gavėjas pateikia Nacionalinė mokėjimo agentūrai prašymą, kuriame deklaruoja prašomą sumą. Broliai Justinas ir Kęstutis planuoja iki sėjos pradžios užbaigti griovių valymo darbus ir griovių valymui išleistus pinigus susigrąžinti. Sėją Vėželiai šiais metais planuoja pradėti anksčiau: į nusausintą žemę anksčiau galės įvažiuoti techniką, o degalams ir sėklai reikalingus pinigus panaudos iš gautos paramos.
www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk…
