Kovo 16-ąją Lietuva mini Knygnešio dieną – ypatingą datą, primenančią vieną dramatiškiausių ir garbingiausių mūsų tautos istorijos laikotarpių. Lietuviškos spaudos draudimas (1864–1904) tapo skaudžiu tautos priespaudos simboliu, o knygnešiai – nepalaužiamos drąsos ir pasiaukojimo dėl gimtosios kalbos, kultūros ir tapatybės ženklu. Tai ryškiausi pasipriešinimo rusifikacijai puslapiai, kuriuose atsispindi tvirtas lietuvių tautos charakteris ir jos siekis išlikti.
Tarp tų, kurie saugo knygnešių atminimą ir perduoda istorijas ateities kartoms, – knygnešio Motiejaus Grybausko proanūkė Onutė Grybauskaitė-Kulbokienė. Kovo 13 d. Žebertonių bibliotekoje renginio „Knygnešio kelias“ dalyviams ji papasakojo autentiškas savo giminės istorijas apie knygnešių veiklą, jų drąsą ir patirtus išbandymus, perskaitė keletą savo kūrybos eilėraščių, skirtų knygnešiams. Onutė Kulbokienė yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkė, Elektrėnų draugijos „Mes esame“ ir Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ pirmininkė bei Elektrėnų savivaldybės literatų klubo „Strėva“ narė.
Šventėje netrūko ir kitų prasmingų veiklų: suaugusieji dalyvavo viktorinoje ir buvo apdovanoti „Amžinuoju kalendoriumi“, vaikai susipažino su knygnešių darbu bei jų kasdienybės iššūkiais, gražius, kvilingo būdu padarytus, paveikslus pristatė ir renginį papuošė dailininkė Svetlana Kločinskaja, o nuotaikingą muzikinę nuotaiką sukūrė Elektrėnų saviveiklos kapela „Smilga“, kuriai renginio dalyviai mielai pritarė.
Dėkoju Onutei Kulbokienei už prasmingą švietėjišką veiklą, padedančią saugoti ir gaivinti knygnešių atminimą, taip pat už bibliotekai dovanotas knygas. Ačiū visiems dalyviams už aktyvumą, bendrystę ir kartu puoselėjamą istorinę atmintį.
Žebertonių biblioteko bibliotekininkė Irena Kubilinskienė