Žemdirbių vasara: geras derlius, aukštos kainos, brangi duona

Žemdirbių vasara: geras derlius, aukštos kainos, brangi duona
Julija KIRKILIENĖ

Kai vasara persivertė į antrąją pusę, o viena žemdirbio diena metus maitina,  Elektrėnų ir Kaišiadorių žemdirbiai prieš javapjūtę rinkosi pasikalbėjimui. Tokius pasikalbėjimus kiekvienais metais organizuoja stambiausias Elektrėnų ir Kaišiadorių rajonų ūkininkas, Kaišiadorių ūkininkų sąjungos pirmininkas, 700 ha žemės dirbantis Saulius Stirna. Prieš nuimant derlių, verta ūkininkams pabendrauti, pasidalinti patirtimi, pasimokyti iš klaidų. Šie metai, jei dangus nepateiks siurprizų,  ūkininkams bus geri: užaugo geras derlius ir pakilo grūdų supirkimo kainos. Žemdirbius džiugina ir geros technologijų naujienos, bet neramina duonos kainos.

Žemdirbių pasikalbėjimas

Liepos 17 dieną į Gilučių seniūnijos salę iš Kaišiadorių ir Elektrėnų rinkosi žemdirbiai kartu su savo atžalomis. Kaišiadoriečių, žinoma, susirinko daugiau nei elektrėniečių, nes Kaišiadoryse, pasak S. Stirnos, gilesnės žemdirbystės tradicijos, aukštesnis žemės našumo balas. Elektrėnų pusėje per paskutiniuosius 50 metų daugiau vystėsi pramonė, kur dirbo to krašto žmonės, o kaišiadoriečius žemė maitino. Dabar silpnėjant pramonei, Elektrėnų krašto žmonės grįžta prie žemdirbystės. Elektrėnų pusėje žemės palankesnės būtų gyvulininkystei, bet tam reikia daug investicijų, o Europos Sąjungos parama nėra palanki gyvulininkystės plėtrai. Į pasitarimą Gilučiuose rinkosi smulkesni ir stambesni ūkininkai, grūdinių kultūrų augintojai, grūdų supirkėjai, konsultantai. Tarp jų buvo ir 50 metų kombainą vairuojantis Antanas Motorka, pirmasis Kaišiadorių rajono ūkininkas, dėl žmonių nesupratimo, ką reiškia valstybės santvarkos pasikeitimas, du kartus tas pačias fermas pirkęs žaslietis Feliksas Žilinskas su sūnumis, Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, Seimo nario Broniaus Bradausko padėjėjas Stasys Lančinskas, Gilučių, Beižionių ir Kazokiškių seniūnai.

Žemdirbystė ir energetika

Žemdirbiams sveikinimo kalbą paruošęs meras K. Vaitukaitis sakė apie žemdirbystę ne ką nusimanantis, bet savivaldybė ūkininkus remia tiek, kiek įstengia – prie melioracijos projektų pridėjo 10 proc. savivaldybės lėšų, remontuoja savivaldybei priklausančius kelius.  Meras žemdirbystę lygino su energetika, nes vienur ir kitur veisiasi kenkėjų. Kad energetikos kenkėjai kuo mažiau pakenktų žemdirbiams, bendrovės „Dynamic Solar“ direktorius Rolandas Juraška žemdirbius ragino statyti nedideles saulės elektrines. Elektrinių, kurios  dažniausiai statomos iki 30 kW galios, įranga negenda, nedyla, jų nereikia remontuoti,  gamintojai (saulės moduliui)  suteikia 10 metų garantiją. Tokios elektrinės, kurios  kainuoja iki 200 tūkst. litų ir atsiperka per ketverius metus, sudomino žemdirbius. Labiausiai saulės baterijomis domėjosi UAB „Malsena“ generalinis direktorius ir Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujantis Gintautas Migonis.

Kompiuterizuota žemdirbystė

Šiuolaikinis žemdirbys yra ne tas lietuvis, einantis paskui žagrę, o besinaudojantis naujausiomis technologijomis. Todėl ir šiame susitikime ūkininkai domėjosi, kaip „e- GEBA“ ir www.agrobirža.lt informacija galima būtų naudotis išmaniuosiuose telefonuose. Lengvai valdomuose kombainuose galima naudotis mobiliais telefonais, sekti, kuriame supirkimo punkte nėra eilių, kur geriausios grūdų supirkimo sąlygos, elektroniniu parašu sudaryti sandorius  ir pan.
Kompiuterinės programos „e-GEBA” augalininkystės modulis, kuriuo naudojasi ir S. Stirna, yra programos dalis, kurioje saugomi ir apdorojami duomenys apie dirbamus laukus, naudojamą techniką, trąšas. Programa gali parengti tręšimo, augalų apsaugos, sėjomainos planus. Ūkininkai, kurie naudosis šia programa, turi prieigą prie duomenų bazės, kurioje nuolat kaupiama ir atnaujinama informacija apie Lietuvoje registruotas augalų veisles, pesticidus ir trąšas, naudojamą techniką, remiantis sukauptais duomenimis, programa parengia ataskaitas, reikalingas  ūkį kontroliuojančioms instancijoms.
Agrobiržos atstovas apie portalą www.agrobirža.lt kalbėjo kaip apie vietą, kurioje susitinka grūdų rinkos dalyviai. Internete galima stebėti pasiūlymus ir anonimiškai paskelbti savo kainas, sudaryti sutartis, naudojantis elektroniniu parašu, ir pan. Žodžiu, naujausios technologijos taupo žemdirbių laiką ir pinigus, todėl svarbu žemdirbiams jas įsisavinti.

Geras derlius duonos kainos nepamažins

Apie grūdų rinką ir kainas žemdirbiams kalbėjo AB „Amilina“ atstovas  Renaldas Jakubauskas. „Amilina“ nuo 2008 metų pavadinta Panevėžio „Malsena“, kad nesimaišytų su Vievio malūnu, pavadintu „Malsena plius“. Pasak Renaldo, šių metų gamtos išdaigos buvo labai palankios Lietuvos žemdirbiams, nes grūdų kainas  tiesiogiai veikia pasaulio balansas. Lietuva yra eksportuotoja ir rinkoje konkuruoja su Ukraina, Rusija, JAV. Pagrindiniai lietuviškų grūdų valgytojai yra Afrikos ir Ispanijos gyventojai.
Šių metų gamtos kaprizai labai palankūs buvo Lietuvos žemdirbiams. Europa kentė nuo speigų, Amerika – nuo karščių ir sausros, todėl grūdų kainos rinkoje pakilo beveik dvigubai, nei buvo pernai. I rūšies kviečių kainos liepos 17 d. buvo net 830 Lt už toną, miežių – virš 700 Lt, o rapsų kaina pakilo iki 1650 Lt už toną.
Grūdų supirkėjai, dalyvavę pasitarime, UAB „Malsena plius“ direktorius G. Migonis ir Vievio paukštyno atstovas Artūras Jasaitis žemdirbiams pažadėjo lankstų atsiskaitymo būdą ir mažas eiles. Maistinius grūdus superkanti bendrovė „Malsena plius“, pasak G. Migonio,   ruošdamasi naujo derliaus supirkimui, padidino grūdų pralaidumą linijose ir eilės didesnės nei pernai būsiančios tik tada, jei grūdų pardavėjų bus daugiau nei pernai.Aukštos grūdų supirkimo kainos, mano direktorius, guls ant vartotojų pečių. Aukštomis kainomis supirkus grūdus, teks kelti ir miltų kainą, bet duona kasdieninė yra tas produktas, kurį vartotojas visada pirks.
Pašarinius grūdus superkantis Vievio paukštynas, pasak A. Jasaičio, nors šiuo metu turi sunkumų, bet grūdų supirkimui yra pasiruošęs pilnai: turi pinigų ir žada su pardavėjais atsiskaityti laiku. Vievio paukštynas superka pašarinius grūdus ne tik iš stambių, bet ir iš smulkių ūkininkų.

Laukai žada gerą derlių

Gerą valandą žemdirbiai padiskutavę salėje, išsiruošė į S. Stirnos laukus. S. Stirna negaili nei žemės gamybiniams bandymais,   nei įgytų žinių, tad pasidalina su kitais ūkininkais. Lietuvoje siūloma auginti net 12 rūšių rapso, todėl ūkininkams reikia pasirinkti, kurie geriausiai deri ir bręsta jų žemėse.
Ūkininkus labai domino S. Stirnos laukuose bręstantys hibridiniai kviečiai. Prieš trejetą metų vokiečių išvesta veislė gerai deri, yra atspari mūsų gamtinėms sąlygoms, sėklai grūdų reikia maždaug  4 kartus mažiau  nei tradicinių kviečių, grūdai turi geras kepimo savybes ir nėra genetiškai modifikuoti.  Pažangusis ūkininkas daug sėja kvietrugių, bet juos parduoda ne pašarams, o bioetanoliui (dehidratuotas etilo alkoholis) gaminti. Šilutėje įkurta bendrovė „Biofuture“,  iš kvietrugių ir nedžiovintų kukurūzų gaminanti bioetanolį, kuris naudojamas kurui (skiedžiant benziną) ir chemijos pramonėje, grūdus superka geromis kainomis.
Braidydami ūkininkai po gražiai nokstančių javų laukus, džiaugėsi derliumi, vis prisimindami, kad apie gerą derlių galima kalbėti tik tada, kai jis yra parduotas ir galima skaičiuoti pajamas.  Iš S. Stirnos laukų ūkininkai skubėjo namo, vis pasižvalgydami į dangų.  Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet galime sulaukti rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, kurio dalį – apie  2,5 mln. tonų – planuojama eksportuoti. O grūdų augintojai, pamažu kuldami žieminius rapsus ir miežius, vis seka orų prognozes rugpjūčio pradžiai, kada prasidės tikroji javapjūtė. Tada ir paaiškės, ar prognozės buvo teisingos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų