Žmogus žino, kad yra mirtingas, bet jis nenori, kad apie tai jam būtų primenama kiekvieną dieną. Šį kartą Kurkliškių ir Pylimų bendruomenės sukilo prieš planuojamą krematoriumo statybą prie Kurkliškių kapinių.
Skubos tvarka
Elektrėnų savivaldybės vadovai antrą kartą mėgina į savivaldybės teritoriją priimti palaikų kremavimo verslą. Pirmą kartą 2006 metais prie Mijaugonių kapinių buvo planuota pastatyti pirmąjį Lietuvoje krematoriumą. Tam pasipriešino Gilučių bendruomenė, todėl pirmasis krematoriumas buvo pastatytas Kėdainiuose. Mintis, kad savivaldybės vadovai antrą kartą lipa ant to paties grėblio, kilo todėl, kad visos procedūros vyksta neregėtai greitai. Rugpjūčio 18 dieną įvyko aukcionas dėl žemės sklypo nuomos, rugpjūčio 25 d. per vieną darbo dieną buvo atliktos net 5 procedūros: pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis, sutartis pateikta Registrų centrui, tą pačią dieną sutartis įregistruota, gautas oficialus raštas ir pateiktas prašymas savivaldybės merui dėl sklypo paskirties pakeitimo.
Po savaitės per 1 dieną atliktos dar 3 procedūros: meras pasirašė įsakymą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, Architektūros ir kraštotvarkos skyrius parengė kadastrinių matavimų bylą, ir ta byla buvo pateikta Registrų centrui. Kitą dieną, rugsėjo 1-ąją, sklypo naudojimo paskirtis Registrų centre jau buvo įregistruota. Su šia informacija susipažinusiam bet kuriam savivaldybės gyventojui, kuriam savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriuje teko tvarkyti statybų reikalus, dėl tokio skyriaus operatyvaus darbo tik galvą belieka kraipyti. Ant to paties grėblio savivaldybės vadovai lipa žinodami, kaip įvairūs aplinką teršiantys objektai supriešina gyventojus su vadovais.Bendruomenių supriešinimas vyksta ir dabar: „Ligamis“ vadovai redakcijai sakė, kad kažkokia bendruomenė buvo atvažiavusi į jų įmonę Lentvaryje ir statytojai juos įtikino, kad jie krematoriumo statybai neprieštarautų. Bet specialiai dėl šių statybų sukurtos dvi – Kurkliškių ir Pylimų – bendruomenės sako niekur nevažiavusios.
Neapsiskaičiusios bendruomenės
Gaila, kad Kurkliškių ir Pylimų bendruomenės susikūrė ir sujudo tik sužinojusios apie įvykusį aukcioną ir žemės sklypo paskirties pakeitimą. Bendruomenėms sukrusti reikėjo kovo 27 d., kai laikraštyje „Elektrėnų kronika“ straipsnyje „Senoji taryba siunčia gerų naujienų“, kur pastraipoje „Antra žinia Vieviui“ aiškiai buvo parašyta „Vievio seniūnijoje Kurkliškių kaime įrengtos naujos Vievio kapinės. Kapinėms skirta net 4,5 ha žemės. Šiame posėdyje buvo pritarta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad dėl dalies kapinėms skirto žemės sklypo būtų nutraukta panaudos sutartis. To reikėtų todėl, kad paslaugų centras „Ligamis“ ten planuoja statyti laidojimo paslaugų centrą ir net krematoriumą. Gal šį kartą gyventojai nebesipriešins statybai, kaip pasipriešino tada, kai viena įmonė planavo krematoriumą statyti Mijaugonyse. Krematoriumas buvo pastatytas Kėdainiuose ir sėkmingai ten teikia paslaugas“.
Ši žinia buvo lakmuso popierėlis savivaldybės vadovams: bendruomenės tyli, reiškia, sutinka, kad krematoriumas šalia Vievio kapinių būtų statomas. Todėl bendruomenių rašte savivaldybės vadovams ir tarybai teiginys, kad „…Kyla pagrįstų įtarimų, kad krematoriumo statybos įteisinimas vyksta skubotai ir neskaidriai, nes vietos bendruomenės iki šiol nebuvo informuotos apie planus Elektrėnų savivaldybėje statyti tokio pobūdžio statinį <…> sužinojome atsitiktinai…“ nėra visai tikslus. Be to, savivaldybės internetinėje svetainėje tarybos posėdžius ir jo įrašus gali žiūrėti kiekvienas pilietis ir galėjo girdėti kovo 25 dienos tarybos posėdyje garsiai pasakytus Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Arūno Butrimavičiaus žodžius: „UAB „Ligamis“ žada ten statyti krematoriumą“. Čia Pylimų ir Kurkliškių bendruomenėms noriu priminti, kaip pradėjus statyti Kazokiškių sąvartyną dabartinis administracijos direktorius, o tada buvęs savivaldybės ekologas Virgilijus Pruskas viename posėdyje kalbėjo: tamsūs, Jūs žmonės, laikraščių neskaitote… Deja, ir po Kazokiškių sąvartyno skandalų, bendruomenės nepasimokė, kad reikia domėtis, kas savivaldybėje vyksta…
Paslaptys
Kitas klausimas šioje istorijoje būtų toks: iš kur A. Butrimavičius žinojo, kad aukcioną šiam žemės sklypui kaip tik laimės „Ligamis“. Pakeistojo žemės sklypo paskirtis leidžia krematoriumą statyti, todėl aukcione be „Ligamio“ dalyvavo ir AB „K2 LT“ (Kėdainių krematoriumas). Pastarasis konkurso nelaimėjo, nors taip pat žvalgosi vietos, kur arčiau sostinės būtų galima atidaryti savo filialą.
Kad kažkas toje istorijoje yra paslaptingo, įtarimų kyla ir todėl, kad nei bendruomenės, nei redakcija niekaip negali susisiekti su UAB „Ligamis“ direktoriumi Juozu Čipliu. Kai administracijos direktoriui V. Pruskui pasiskundžiau, kad direktoriaus negaliu surasti, jis pažadėjo patarpininkauti, jog šis būtų atviresnis, nes visi konfliktai kyla dėl nežinojimo. V. Pruskas antradienį sakė taip pat nepažįstąs krematoriumo statybos užsakovo, UAB „Ligamis“ direktoriaus J. Čiplio, bet redakcijos žiniomis, direktorius pirmadienį buvo savivaldybėje ir su V. Prusku kalbėjosi. Gal informatorius suklydo? „Ligamis“ direktoriaus slėpynės kažkaip primena kito verslininko, buvusio restorano „Perkūnkiemis“, o dabar labiausiai apleisto pastato savivaldybėje savininko, slėpynes, kai raštus pasirašo direktorius, o reikalus tvarko jo brolis, todėl pastatas neprižiūrimas griūva.
Žada būti draugiški
Po pokalbio su savivaldybės direktoriumi V. Prusku, į mano telefono skambutį „Ligamis“ direktoriui, atsiliepė direktorius komercijai ir akcininkas Bronislavas Polonskis. Jis mielai atsakė į mano klausimus, pabrėždamas, kad visi nesklandumai tarp jų įmonės ir bendruomenių iškilo dėl informacijos trūkumo. Ponas Bronislavas sakė, kad įmonė suinteresuota su bendruomenėmis derėtis, taikiai sugyventi ir tiki, kad pristačius projektą ir bendruomenėms paaiškinus, kad nei užterštumas aplinkai, nei moraliniai reikalavimai nebus pažeisti, su bendruomene sugyvens gražiuoju. Žmonėms, pasak verslininko, apie tai, kad jie yra mirtingi dažniau primena kapinės, kurios matomos aplinkiniams gyventojams, nei automobiliai, atvažiuojantys į krematoriumą. Į krematoriumą palaikai dažnai atvežami ne katafalkuose, o kitokios paskirties automobiliuose, kokie ir taip važinėja keliu į kapines. Be to, įmonė sako nepažeidžianti jokių įstatymų, o projekto pristatyme gyventojams paaiškės, kad naujoji įmonė yra labai draugiška ir aplinkai, ir aplinkiniams gyventojams.
Apie kremavimus ir krematoriumus
Nors į Žmonių palaikų laidojimo įstatymą kremavimas įtrauktas tik 2007 metais, Lietuvoje žmonės vis dažniau pasirenka šį laidojimo būdą. Bet Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas sako, kad ir pirmoji kremavimo linija, per metus galinti atlikti 4 tūkst. paslaugų, kol kas dar nėra pilnai apkrauta. Bet įmonė, matydama augantį paslaugų poreikį, jau stato antrąją liniją. V. Labanauskas redakcijai sakė, kad vien įranga vienai linijai kainuoja per 1 mln. eurų, neįskaitant pastatų, todėl investicijos atsiperka ne taip greitai, kaip žmonės mano. Bendrovė „K2 LT“ (Kėdainių krematoriumas) aktyviai bendradarbiauja su visuomene, 2014 m. įvertinta sertifikatu už aktyvų dalyvavimą Kėdainių krašto turizmo plėtroje ir partnerystę su vietos bendruomene, yra Kėdainių krašto turizmo klasterio jungtinės veiklos narė. Apie ateinantį konkurentą V. Labanauskas kalbėjo, kad pagal kremavimo poreikį, Lietuvai du šios paslaugos teikėjai yra pertekliniai. „K2 LT“ kartu su „Ligamis“ dalyvavo aukcione žemės sklypui nuomoti Kurkliškių kaime, o prieš porą metų „Ligamis“ palaikus atveždavo kremuoti į Kėdainius. Vėliau šiai paslaugai atlikti jie pasirinko Lenkijos krematoriumus. V. Labanauskas sakė, kad AB „K2 LT“ taip pat turi planų dar vieną kremavimo liniją statyti Vilniaus krašte ir tikisi skaidrios konkurencijos. Bet jam, kaip ir Kurkliškių bei Pylimų bendruomenėms atrodo, kad toks keistas naujojo krematoriumo statybų skubotumas turi kažkokių paslapčių.