Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Audros nusiaubtas Vievio kraštas kovoja su pasekmėmis – pjaustomi išvartyti medžiai, tvirtinamos tvoros, stiklinami langai. Daugiausiai audros kliuvo Vieviui ties kapinėmis, Panerių ir Grabijolų kaimams. Paneriuose vėjas išvartė šimtamečius medžius, milžiniški ledėkai su žeme sulygino žmonių augintas gėrybes. Laimė, kad žmonės nenukentėjo.
Kaip pasakojo Elektrėnų savivaldybės vicemeras Marius Urvakis, audra buvo trumpa, bet žalos pridarė daug. Atsukus Vievio kapinių teritoriją stebinčias vaizdo kameras paaiškėjo, kad audra pro kapines praskriejo vos per 30 s. Per tas sekundes vėjas ant kelio paguldė keliolika beržų, buvo sudaužyti pastatų stogai, žmonių šiltnamiai, išverstos tvoros, skraidė batutai. Vievyje buvo nutrūkęs elektros tiekimas, todėl neveikė ir nuotekų sistemos. Daugiausiai žmonių turto apgadinta Pakrantės bei Kauno gatvėse, kur keliems daugiabučiams apgadinti stogai. Vėjas nuplėšė ir degalinei priklausantį dujų kolonėlę dengiantį paviljoną. Pylimų kaime apgadinta transporto priemonė. Prie autostrados nuplėštas didelis reklamų stendas. Audros padarinius Vievyje suskubo šalinti Elektrėnų komunalinio ūkio brigada ir seniūnijos darbuotojai.
Pridariusi žalos Vieviui audra nuskriejo į Panerių kaimą. Žmonės pasakoja, kad kaimą apgaubė tamsa, iš dangaus krito kumščio dydžio ledėkai. Audra negailestingai išvartė šimtamečių medžių parką, su žeme sulygino žmonių daržus, gėlynus. Nebeliko eglės, kurią kaimo žmonės puošdavo Kalėdoms.
Daugiabutyje išdužo balkonų stiklai, ledai suvarpė šiferinius stogus. Vicemeras Marius Urvakis pasakojo, kad daugiabutyje daugiausiai gyvena socialiai remtini asmenys, todėl savivaldybė padės būstą suremontuoti. Minėtas daugiabutis yra labai senas, draudimo kompanijos nesutinka jo drausti, todėl gyventojai, net ir norėdami, negali užsitikrinti finansinio saugumo bet kokios nelaimės atveju.
Gamtos stichija neaplenkė ir Grabijolų, bet rimtesnės žalos nepridarė. Žmonės išdaužtus langus pasikeitė savo jėgomis.
Dėl audros padarinių Elektrėnų savivaldybė svarsto skelbti ekstremaliąją padėtį. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos laukiama rugpjūčio 7 d. duomenų apie kritulius, kurie padės suprasti, ar audra iš tiesų buvo stichinė nelaimė.
Javus iškūlė audra
Pastarosiomis dienomis praūžusios liūtys su kruša suniokojo dalį ūkininkų derliaus. Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška sako, kad daugiausiai pranešimų apie audros „iškultus“ javus gauta iš Kazokiškių seniūnijos.
Žemės ūkio ministerija praneša, kad gamtos stichija nepagailėjo ne tik pasėlių, bet ir statinių bei mašinų: grūdų sandėlių, karvidžių, namų stogai nusėti kiaurymėm, pasėliai išguldyti, automobiliai apdaužyti.
Vievio apylinkėse ūkininkaujantis Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas sakė, kad audra jo laukų neaplenkė: ant žemės iškūlė garstyčias, iš varpų išdaužė javus. Augalininkystės ūkiuose dabar turėtų būti pats darbymetis, bet kombainai į laukus dar negali važiuoti, javai per drėgni. Kaip paaiškino A. Grotuzas, smulkieji ūkininkai savo džiovyklų neturi, o džiovinimo paslauga nėra pigi – toną javų išdžiovinti kainuotų apie 42 eurus.
Kad Elektrėnų savivaldybėje būtų nukentėję ūkininkų pastatai, D. Matijoška informacijos neturi, o kelių skambučių dėl sugadintų pasėlių sulaukta.
Pasak vedėjo, pirmiausia reikia gauti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos išvadą, kuri patvirtintų, jog savivaldybės teritorijoje buvo užfiksuotas stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį.
Jei tokia išvada bus gauta, nukentėję ūkininkai bus kviečiami kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administraciją dėl kompensacijų. Kompensacija gali būti skiriama tik tiems ūkininkams, kurių pasėlių sugadinta ne mažiau nei 10 proc.
Žemės ūkio ministerija primena, kad kruša ir stichinė liūtis yra draudžiamos rizikos. Šiuo metu apdraustas plotas yra 462 tūkst. hektarų, o apsidraudusių ūkių yra 2400.