Šeštajai Vievio gimnazijos laidai, išleistuves šventusiai liepos 15 d., ypač pasisekė – ją sveikino pats švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jis sakė, kad į šventę atvykti sugalvojo pats, norėdamas parodyti, kad jam rūpi ne tik Vilnius ar Kaunas, o ir mažesni miestai.
Ineta BRICAITĖ
„Labai mažai laiko čia praleidau, kad galėčiau objektyviai vertinti šią mokymo įstaigą, bet pirmas įspūdis – neblogas“, – G. Steponavičius dalinosi įspūdžiais apie gimnaziją.
Iš viso gimnaziją šįmet baigė 67 abiturientai – trys klasės, kurias kuravo mokytojai Povilas Tenikis, Zita Narkeliūnaitė ir Lina Bališienė. Daugiausiai dvyliktokų laikė lietuvių kalbos, istorijos ir matematikos egzaminus. Lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų neišlaikė po šešis mokinius. Tai egzaminai, kuriuos šiais metais Vievio abiturientams laikyti sekėsi sunkiausiai.
Su pagyrimais gimnaziją baigė trys abiturientai: Novilė Staševičiūtė, Satas Kapočius ir Viktoras Kazarinas. Juos asmeniškai sveikino ne tik gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis ir ministras, bet ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis bei Seimo narys Juozas Liesys. Pastarasis ant scenos kvietė ne tik pirmūnus, bet ir jų tėvus, taip skatindamas juos didžiuotis savo vaikais. Padėkomis taip pat apdovanoti buvo gerais ir labai gerais įvertinimais mokyklą pabaigę jaunuoliai.
Švietimo ir mokslo ministras abiturientams palinkėjo nuolat tobulinti savo žinias, lavintis ir visada stengtis, nes, pasak G. Steponavičiaus, tie, kurie stengiasi, pasiekia daugiau, taip pat pasiekti savo svajones ir atšvęsti šventę taip, kad jaunuoliai viską atsimintų. Gimnazijos direktorius perspėjo abiturientus, kad kiekvienas kelias – tai kelias į save, ir jeigu juo paėję žmonės sumanys grįžti atgal, to padaryti jau nebepavyks. Todėl G. Dobilaitis paragino abiturientus sustoti, pažiūrėti į save ir į savo kelią bei nuspręsti, ar tai tikrai jų kelias. Taip pat jis palinkėjo, kad abiturientai nebijotų svajoti, nes tik svajonės veda žmones į priekį.
Po šventės prie Novilės Staševičiūtės, gimnaziją baigusios su pagyrimu, priėjo ministras ir klausė, kur mergina žada studijuoti. Ji sakė norinti studijuoti menus, bet tik po pabaigtų „rimtesnių“ studijų – kad ir tarptautinių santykių. Ministras pasidžiaugė abiturientės svajonėmis ir paragino jų siekti.
Mergina po renginio džiaugėsi, kad pagaliau baigėsi nuolatinis stresas ir įtampa. Ji prisipažino, kad tik eidama į paskutinį egzaminą buvo susikoncentravusi ir rami, o į kitus egzaminus ėjo sutrikusi ir besinervindama. Novilė sakė, kad vienintelis dalykas, kurį labai sunku palikti – rūpestingas auklėtojas.
Abiturientė Aurelija Višomirskytė teigė, kad kelių egzaminų rezultatai jos netenkina: „Atrodo, kad gana daug ir teisingai parašiau, tikėjausi, kad nemažai gausiu, o rezultatas pasirodė ne toks jau ir geras“. Mergina pripažino, kad „kai baigiasi ta euforija, gavus atestatą, pagalvoji, kad viskas – tu čia nebegrįši. Tuomet tikrai labai graudu pasidaro.“ Aurelija džiaugėsi, kad iš pažiūros skirtingi, anksčiau beveik nebendravę šeštosios laidos abiturientai dabar tapo kaip didelė šeima.
Vilius Biliukas, kuriam visi egzaminai pasirodė labai sunkūs pasakojo savo įspūdžius apie išleistuvių šventę: „Einant atsiimti atestato kūną užplūdo adrenalinas, buvo sunku kvėpuoti, bet kai išgirdau draugų ir visų susirinkusiųjų ovacijas, nusiraminau ir, paėmęs atestatą į rankas ir paspaudęs ministrui ranką, atsidusau, nes pagaliau jį gavau“. Mokantis gimnazijoje jam labiausiai nepatiko begalė namų darbų ir daugybė pamokų.
Po šventės abiturientai skubėjo ją pratęsti neoficialioje aplinkoje, nežinia, ar prisimindami švietimo ir mokslo ministro patarimą švęsti taip, kad viską prisimintų, o du Gintarai – Steponavičius ir Dobilaitis išėjo šnekučiuodamiesi apie savivaldybę ir švietimą.