Asbesto burbulas, arba kaip Europos Sąjunga lietuviams stogus keitė

Asbesto burbulas, arba kaip Europos Sąjunga lietuviams stogus keitė

Ineta Bricaitė

Mokslininkai įrodė, kad asbestas – kancerogeninė medžiaga ir sukelia vėžį. Tačiau kaimuose kas antras namas šiuo vėžinių susirgimų šaltiniu dengtas (sakoma, kad 80 procentų, tačiau oficialiai niekas to nėra suskaičiavęs), o iš visų ES šalių tik Lenkija yra parengusi veiksmų planą, kaip visiškai juo atsikratyti. Kol Lietuvos valdžia galvoja apie opesnių šalies problemų sprendimą, ginti savo piliečius vis stengiasi Europos Sąjunga.

Stogų keitimas – vangus
Europarlamentarai paskutiniosios plenarinės sesijos (kovo 11-14 d.) metu nusprendė, kad programa „Asbestui – ne“, kurios metu kaimų gyventojai buvo skatinami pasikeisti asbesto turinčią šiferio dangą, problemos neišsprendė. Jie priėmė rezoliuciją, raginančią visiškai ir kuo skubiau pašalinti asbestą ir jo gaminius iš aplinkos, todėl ateityje iš Europos Sąjungos galima tikėtis panašios programos lankstesnėmis sąlygomis.
Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė pripažino, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje asbestinių stogų keitimo programa nebuvo tokia efektyvi, kokios tikėtasi, nors sąlygas ir nustato pačios šalies valdžia. „Daug priežasčių gali būti, kodėl lietuviai nepasinaudojo galimybe. Galbūt dėl per trumpo paraiškų priėmimo laikotarpio, gal dėl per mažo ES finansavimo, pačios programos lankstumo stokos“, – apie vangumo priežastis svarstė politikė.
Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis programoje mato dvi esmines problemas: per menką finansavimą ir jau pačios Lietuvos atstovų neapgalvotą programos tvarką ir taisykles. „Norintieji gauti paramą negali būti gavę jokios kitos ES paramos, tačiau juk stogą gali pasikeisti tik kaimo žmonės, kurie dažniausiai gyvena iš ūkininkavimo, gauna vienokią ar kitokią ES paramą. Be to, pareiškėjas 5 metus turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje yra ne mažiau kaip 6 tūkst. gyventojų, sodų bendrijų gyventojai negali teikti paraiškų, o draudimas parduoti namą po stogo pakeitimo galioja 5 metus. Sudėtinga ir paraiškų teikimo procedūra. Svarbu ir tai, kad gyventojui reikia iš pradžių už savo pinigus įsigyti medžiagas, nes parama suteikiama tik atlikus darbus“, – programos trūkumus vardijo parlamentaras.
Elektrėnų savivaldybės kaimams – 73 nauji stogai
Nors pati ES parama nebuvo labai didelė – 60 mln. litų visos Lietuvos asbestiniams stogams, Žemės ūkio ministerija programą sudarė taip, kad apie 12 mln. litų dar ir liko. Iš viso su paraiškomis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipėsi apie aštuonis tūkstančius žmonių. Keli šimtai neatitiko sąlygų, o kiek besikreipusiųjų parama pasinaudos, paaiškės po projekto įgyvendinimo laikotarpio, nes gyventojai ES fondų pinigus atsiimti gali tik galutinai įrengę stogus.
Nors konkrečių skaičių apie paramos gavėjus dar nėra, tačiau pasinaudojusių programa tikrai nebus daugiau nei pateikusių paraiškas, todėl išvadas daryti galima jau dabar. Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas pasakojo, kad šioje savivaldybėje gautos 73 paraiškos. „Mes esame maža savivaldybė. Kitose, didesnėse, paraiškų skaičius siekia apie 100, todėl Lietuvos mastu nesame kažkuo išskirtiniai“, – teigė A. Aleksiūnas.
Pateikusieji paraiškas dar iki birželio mėnesio turi laiko pasikeisti stogus ir gauti ES finansavimą. Elektrėnų savivaldybėje tai padarė 38 gyventojai. Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas žmonių neskubėjime problemų neįžvelgia. „Žmonės dar turi laiko, o labai norint stogą ir per savaitę, ir per kelias dienas galima pakeisti“, – sako A. Aleksiūnas.
Asbestas pavojingumu prilygsta gyvsidabriui
Kad asbestas sukelia vėžį, ištirta 1976 m., tačiau jį naudoti uždrausta tik 2005 m. Kai asbestas visą laiką šalia, gali pasirodyti, kad medžiaga nėra tokia jau pavojinga. Tačiau asbestas pavojingumu prilyginamas gyvsidabriui ir arsenui. Kodėl niekas nekalba apie „asbesto atakas“, nors kalba apie „gyvsidabrio atakas“? Todėl, kad šalia asbesto gaminių, kaip ir tėvai ar seneliai, gyvename jau ilgai ir savo noru. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Pavojus atsiranda asbestinius gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir tampa įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų priežastis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų