Jubiliatą sveikino Vievio teatro ir Rūdiškių bajorų teatrų kolektyvai ir į šventę susirinkę artimieji
Julija Kirkilienė
Vievio gyventojas ir Vievio teatro vienas ryškiausių veidų Antanas Anskaitis gražiai paminėjo 80 metų jubiliejų. Paminėjo Vievio kultūros centre su Vievio teatro kolektyvu vaidindamas spektaklių ištraukas. Charizmatiškasis aktorius, pagal profesiją inžinierius, besidomintis astronomija, sako, kad kiekvienoje planetoje skirtingas laikas ir vardijo: Merkurijuje 80 metų atitinka kelis šimtmečius, Saturne – vienus metus, o Žemėje 80 metų yra brandus amžius. Tokiame brandžiame amžiuje Antanas lengvai įsimena tekstus ir per dešimtmečio darbą teatre yra suvaidinęs ryškiausius vaidmenis daugiau nei dvylikoje spektaklių.
Pradžia
Pati pradžia A. Anskaičio gyvenimo prasidėjo septinto mėnesio 7 d., sekmadienį. Buvo 1946 metai. Tie trys septynetai pažymėjo būsimą prasmingą Antanuko gyvenimą. Antano tėvai – Antanas ir Anelė Anskaičiai – gyveno Marijampolės r. Daukšių kaime, dirbo kolūkyje.
Antanas prisimena, kaip Marijampolė buvo pervadinta Kapsuko vardu ir kaip gyventojai juokdavosi: „kap sukas?“ Arba greitakalbe skanduodavo: „kapsukas, kapsukas, kapsukas“… Vėliau visi priprato prie to naujojo pavadinimo, kuris užsibuvo net 34 metus.
Nors jaunajam Antanui patiko leisti dienas prie Dovinės upės, bet tėvams kolūkyje pragyventi buvo sunku. 1960 metais, kai pradėta statyti Elektrėnų šiluminė elektrinė, būsimoji Lietuvos elektrinė, reikėjo įvairių profesijų darbininkų. Tėvų jaunystės draugas Balys Taraškevičius, apsigyvenęs Vievyje, pasikvietė čia ir Anskaičius. Vievyje tuo metu apstu buvo darbo, uždarbio ir dar naujakuriams duodavo kur gyventi. Taip Anskaičiai 1960 metais persikėlė gyventi į Vievį. Apsigyveno Stoties gatvėje, kur Antanukas pirmą kartą pamatė garvežį ir sakė labai išsigandęs. Vėliau gyvenimas prie geležinkelio atrodė įprastas.
Profesijos pasirinkimas
Antanas mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, kur geriausiai jam sekėsi matematika ir fizika. Besimokant 11-oje klasėje matematikos mokytojas Pranas Vasiliauskas su Antanu pakalbėjo apie būsimą profesiją ir pasiūlė jam pasidomėti Kauno politechnikos institute įsteigta nauja specialybe, kuri ruošia specialistus Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklai. Antanas pasiūlymu susidomėjo, institute įsigijo inžinieriaus specialybę ir paskyrimą gavo į Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą „Sigma“. Antanas sako 20 metų dirbęs svajonių darbą, dainavo vyrų vokaliniame ansamblyje „Sigma“, kuriam vadovavo dabar gerai žinomas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choro chormeisteris ir vyr. dirigentas Česlovas Radžiūnas. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę ir kartu su ja į Lietuvą atėjus kompiuterių amžiui, „Sigma“ buvo uždaryta. Vėliau Antanas Vidaus reikalų ministerijoje dirbo su kompiuteriais, o atėjus pensiniam amžiui, gyventi persikėlė į tėvų namus slaugyti savo mamytės.
Gyvenimas Vievyje
Paskui Antaną gyventi į Vievį atvažiavo ir jo, kaip pats sako, tikroji meilė, žmona Nijolė. Anskaičiai tėvų namus suremontavo ir čia liko gyventi. Dabar Antanas domisi ne tik teatru, astronomija, bet ir daržininkyste. Gerai žino, kaip auginti agurkus ir pomidorus, todėl jiems pastatė po atskirą šiltnamį. Žmona Nijolė Vievyje taip pat užsiima veikla – vadovauja Vievio linijinių šokių kolektyvui „VievioLin“. Todėl abu Anskaičiai didžiąją savo laiko dalį leidžia Vievio kultūros centre. Antaną vaidinti į Vievio teatrą pakvietė Dalia Charūnienė. Tuomet Vievio teatrui vadovavo pedagogė Vanda Bukėnienė. V. Bukėnienei atsisakius Vievio dramos būreliui vadovauti, kolektyvas nutarė siekti profesionalumo, todėl Vievio teatras pasikvietė režisierių Vytautą Mikalauską. Vadovaujant V. Mikalauskui, Vievyje dramos būrelis buvo pakeistas į Vievio kultūros centro suaugusiųjų dramos studiją „Vievio teatras“. Prie kolektyvo dar prisijungė jauna režisierė Justina Bendinskytė. Vievio teatras bendradarbiauja su Trakų karališkuoju ir Rūdiškių bajorų teatrais, todėl neprofesionalūs aktoriai turi iš ko mokytis, kieno patarimo paklausti. Pats Antanas sako, kad jis scenoje nėra naujokas, todėl ne visada paklūstantis ir režisierių reikalavimams. Antanui dažnai paskiriami pagrindiniai vaidmenys ir į juos aktorius taip įsijaučia, tarsi gyventų jų gyvenimą. Ryškiausi jo sukurti vaidmenys yra V. M.Krėvės Gugis, pagal apsakymą „Raganius“. Spektaklyje „Šlovinam ragus ir uodegą“ Antanui patikėtas buvo Belzebubo vaidmuo, spektaklyje „Devynbėdžiai“ respublikinėje kaimo teatrų šventėje-konkurse „Citnaginė“ Antanui Anskaičiui už Aleliumo vaidmenį skirta geriausio vyriško vaidmens nominacija. Antanas atliko Lizdeikos vaidmenį Vievio KC pastatytoje operoje „Birutė“ ir kt. Trakų karališkajame teatre pastatytame spektaklyje „Gudrioji našlė“ Antanas Anskaitis vaidino Barsukovą. Pats Antanas sako, kad jam ypač mielas buvęs Faibčiko vaidmuo Keturakio pjesėje „Amerika pirtyje“.
Šventė
Jubiliejinį teatro vakarą Vievyje vainikavo gausūs sveikinimai jubiliatui. Sveikino Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, seniūnė Kristina Vitartė sveikino mero Gedimino Ratkevičiaus ir savo vardu, nuo Vievio TAU, kurios aktyvus narys yra jubiliatas, sveikino Irina Kazlauskienė. Pačius nuoširdžiausius sveikinimus atvežė sūnaus Aurimo šeima ir smalsusis anūkas Ugnius, Giedriaus ir Vaido šeimos bei kiti į šventę susirinkę artimieji. Teatro vakarą scenoje užbaigė Antanas ir Dalia Charūnienė, atlikę intermediją iš amžėjančios poros gyvenimo, vėliau jubiliatas pasidalino savo gyvenimo trumpais prisiminimais ir monologų ištraukomis iš suvaidintų spektaklių. Šventei persikėlus į mažąją kultūros centro salę, vyko artimas asmeninis bendravimas. Tame bendravime nebuvo nė lašo alkoholio. Antanas juokavo nenorėsiantis niekur susitikti Žaldoko iš spektaklio „Žaldokynė“, nes jis negeria ir kitiems nesiūlo išgerti alaus… nebent nealkoholinio… Gal dėl to griežto nusistatymo, gal dėl gero humoro jausmo, gal ir todėl, kad jis domisi žvaigždėmis ir kitomis planetomis, gal dėl to, kad jį (gyvenime) lydi trys sepetynetukai, o gal ir todėl, kad aštuonetą pavertus šonu užrašomas begalybės ženklas, Antanas Anskaitis gražų žemišką jubiliejų švenčia jaunatviškai nusiteikęs siela ir kūnu.