Vieviškio namo stogas – žmonių ir valstybės kiršinimas?

Vieviškio namo stogas – žmonių ir valstybės kiršinimas?

Julija KIRKILIENĖ

Kartais valstybės vadovai priiminėja tokius įstatymus, kad, atrodo, specialiai nori žmones ir valstybę sukiršinti. Kitaip nei žmonių prieš valstybę nuteikimu nepavadinsi vieviškio Aleksandro Guveinikovo bėdos dėl namo stogo pakeitimo. Kai ne vienas vieviškis už asbestinio stogo pakeitimą į stogo dangą, nekenksmingą aplinkai, gavo Europos Sąjungos paramą, savo lėšomis pakeitęs stogą Aleksandras moka baudas ir mina teismų slenksčius.

Pradžia

Viskas prasidėjo 2013 metais, kai Aleksandras su žmona Ema, gyvenantys kartu su dar dviem namo savininkais, nutarė savo namo stogą pasikeisti į naują. Tas senasis šiferinis stogas jau buvo ne tik labai negražus, bet ir vanduo per jį į namą tekėjo. Aleksandro ir Emos namas stovi Vilniaus gatvėje, o jų namo dalis kaip tik yra iš gatvės pusės. Namas nuo gatvės dabar atrodo gražiai, bet vieviškiams to stogo pakeitimas atnešė tiek daug bėdos, materialinių išlaidų ir sveikatos praradimų, kad gal pigiau būtų buvę tą namą parduoti ir kitoje vietoje naują statyti. O viskas todėl, kad Guveinikovai prieš pradėdami remontuoti stogą kreipėsi į reikalingas instancijas Vilniuje ir Elektrėnuose klausdami, kokias procedūras reikia atlikti. Jiems buvo paaiškinta, kad stogo keitimas – smulkus remontas, todėl jokių dokumentų nereikia. Tik niekas nepaaiškino, kad reikia kaimynų, gyvenančių po vienu stogu, sutikimo. Guveinikovai nežinojo tokio Statybos įstatymo reglamento, kad norint remontuoti savo namo dalies stogą reikėjo gauti kaimynų sutikimą. Ko nežinojo Ema ir Aleksandras, žinojo vienas jų kaimynas. Jis apskundė kaimynus Statybos valstybinės priežiūros Elektrėnų poskyriaus vyriausiajam specialistui Antanui Ruščiauskui, kuris į skundą reagavo kaip tikras biurokratas: raštu surašė visas procedūras, kurias Guveinikovai privalėjo atlikti, norėdami įteisinti naująjį stogą, ir dar už savavališkas statybas sumokėti baudą nurodė. Smulkų remontą Statybos priežiūros inspekcija įvardijo nelegaliomis statybomis.

Nejuokinga

Procedūros buvo tokios: Guveinikovai gavo kaimynų sutikimą, kad jie sutinka, jog tas naujas stogas ant jų namo dalies niekam netrukdo ir dabar jie kaimynų nebeskųs, sumokėjo į savivaldybės biudžetą administracinę baudą, gavo architekto projektą stogui keisti (svarbu tik, kad nebūtų paliestos stogo gegnės), tik niekur nesurado tokio statybos eksperto, kuris galėtų įvertinti, kokia stogo keitimo darbų vertė, ir Elektrėnų savivaldybės administracijai pateikti formulę, pagal kurią būtų apskaičiuota įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Ema sako, kad architektas padėjo to eksperto ieškoti, bet nerado. Vilniaus universiteto statybos inspektoriai tik pasišaipė iš tokios problemos ir į Vievį nė nevažiavo. Kauniečiai gudresni, jie paprašė už paslaugą 1 tūkst. litų ir pasakė: galime tą pažymą parašyti nė neatvažiavę. Guveinikovai nesutiko kažkam už nieką sumokėti vyro mėnesio atlyginimo, todėl pažymos per nustatytą 6 mėnesių terminą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM nepristatė. Ši valstybinė instancija kai kuriose srityse dirba labai gerai: stogo keitimą priskyrė ne smulkiems remonto darbams, o neteisėtoms statyboms, todėl Guveinikovus apskundė teismui. Tiesa, Elektrėnų poskyriaus specialistas A. Ruščiauskas Guveinikovus raminęs, kad teismas tą skundą greičiausiai atmesiąs, nes pažeidimas tiesiog kiekvienam juokingas atrodo. Bet Trakų apylinkės teismui įstatymo pažeidimas nepasirodė juokingas. Atvirkščiai, teismas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ieškinį prieš vieviečius priėmė, rengė net 3 teismo posėdžius, nes kaimynas vis į teismą atvykti negalėjo, atsakovus pagąsdino, kad jei jie kuo skubiau nepasinaudos statybų ekspertų paslaugomis, jiems nuo būsimo įnašo už savavališkas statybas kiekvieną dieną augs dideli delspinigiai, bet sprendimo priėmimą atidėjo.

Mažareikšmiškumo prasmė

Tiesa, teismas gal būtų lengviau apsisprendęs, ar tenkinti Valstybės ieškinį prieš gyventoją, savo lėšomis pakeitusį seną stogą į naują, jei Guveinikovai teismui būtų pristatę savivaldybės administracijos raštą – rašytinį pritarimą paprastajam remontui. Bet tokio rašto administracija nerašė, nes Guveinikovai paprastojo remonto aprašą pasidarė jau po stogo pakeitimo. O toks pažeidimas, kaip redakcijai raštu parašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotoja Eglė Kuklierienė, nėra mažareikšmis.

Jeigu tas vieviečio stogo keitimas būtų mažareikšmis pažeidimas, tai pagal aplinkos ministro įvardintus mažareikšmius pažeidimus, Guveinikovų kaimynų skundas nebūtų nė priimtas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kaip ir kitos priežiūrą vykdančios institucijos, iki šių metų pradžios didelius laiko ir žmogiškuosius išteklius eikvodavo mažareikšmiams pažeidimams ištirti, nors būdavo akivaizdu, kad skundo esmė – dviejų, dažniausiai fizinių asmenų civiliniai santykiai.

Guveinikovų namo remontui galima pritaikyti kad ir tokią 43.1.mažareikšmių pažeidimų taisyklių punktą: naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, nes „…vieviškiai nepadarė žalos konkrečios teisės normos saugomam viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečios teisės normos saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nežymi…“.

Kiršinimo eiliškumas

Vieviškių absurdišką istoriją norom nenorom tenka susieti su valstybės politika. Šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu, vykstant informaciniam karui ir baiminantis dėl ginkluoto karo, labai svarbu žmonių pilietiškumas ir pasitikėjimas savo valstybe. Bet kaip pasitikėti valstybe, kuriančia absurdiškus įstatymus ir juos aktyviai taikančiai eiliniam žmogui, bet darančiai išimtis įvairaus plauko „didiesniems“. Dvidešimt keturis nepriklausomybės metus viešojoje erdvėje tik ir girdime apie nelegalias statybas, kurių net teismai nepajėgūs sustabdyti, bet vos tik vieviečiai, neįgalumą turinti Ema ir vos pusantro tūkstančio uždirbantis Aleksandras, iš savo menkų santaupų pasikeitė kenksmingą asbestinio šiferio stogą į neasbestinį, juos visos valstybės instancijos pasiruošusios nubausti kaip už didžiausią nelegalią statybą. Pasekime kiršinimo eiliškumą: piktas kaimynas apskundė kaimyną, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos to skundo nepriskyrė prie mažareikšmių, savivaldybė neišrašė pažymos, teisme nebuvo skirtas valstybės advokatas, galėjęs teismui išaiškinti padėtį ir padėti apsipręsti dėl sprendimo priėmimo ir t.t. Kiršinimo traukiniui nuvažiavus per teismus apie beprotišką įstatymą ir labai pareigingą įstatymo vykdymą sužinojęs Seimo narys Bronius Bradauskas susiėmė už galvos: nesąmonė, žmogus savo lėšomis pakeitė kenksmingą žmogaus sveikatai šiferį ir už tai baudžiamas! Pasiėmęs Guveinikovų dokumentus, Seimo narys pradėjo dirbti Seimo nario darbą: pirmiausia nuėjo į Aplinkos ministeriją su pasiūlymu keisti įstatymą. Tik aplinkos ministras tą įstatymą jau lyg ir pakeitė, bet … Aplinkos ministras mažareikšmius pažeidimus rašo vienaip, Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija juos skaito kitaip, o savivaldybės vadovams svarbiau nesuklysti patiems, nei padėti žmogui.

O tuo tarpu ne vienas žmogeliukas, tik kol kas dar žaliai neaprengtas, trina rankomis: gerų pavyzdžių mūsų valstybėje nėra, reikia išvaduotojų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų