Vievio miesto bibliotekai – 80. Pagerbtas Vievio šviesuolio Jurgio Milančiaus atminimas

Vievio miesto bibliotekai – 80. Pagerbtas Vievio šviesuolio Jurgio Milančiaus atminimas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje mini­ma kasmet gegužės 7-ąją. Tą die­ną Vievio bibliotekos darbuo­tojai paminėjo ir miesto žymaus lietuvybės puoselėtojo, vaistininko Jurgio Milančiaus 65-ąsias mirties metines (mirė 1956 m. gegužės 9 d.). Vievio šviesuolis su pertraukomis Vievyje gyveno beveik 50 metų. Visą gyvenimą kovojo dėl lietuvybės: bendradarbiavo su knygnešiais, prisidėjo, kad lietuvių kalba būtų vartojama Kietaviškių, Semeliškių, Giedraičių, Vievio ir kitose bažnyčiose, po Pirmojo pasaulinio karo dirbo pirmosios Vievio lietuvių mokyklos vedėju, įsteigė lietuviškas mokyklas Rusakalnyje, Žebertonyse, bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose, išleido tris knygeles. Pasirašinėjo slapyvardžiais Dzūkas Trakietis, Jurgis Dzūkelis. Nepriklausomybės metais aktyviai dalyvavo visuo­meniniame darbe, apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Vyčio kryžiumi (be kardų).

Šiame name Vievyje gyveno rašytoja Lazdynų Pelėda – Sofija Pšibiliauskienė ir knygnešys Jurgis Milančius

Kraštietė bibliotekininkė, buvusi Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Janina Vasilavičienė yra surinkusi daug įvairios informacijos apie J. Milančių: jo kūrybos, nuotraukų, straipsnių iš periodikos, artimųjų ir senųjų vieviečių atsiminimų. Vienas tokių atsiminimų užrašytas 1989 m. spalio 27 d. pagal Natalijos Gurskienės (1933–2016), gyvenusios Vievyje, Kranto gatvėje, prisiminimus: „Karo metais, maždaug 1942 m. aš imdavau iš J. Milan­čiaus pieną, mama pirko. Namuose matydavau pilnas spintas, komodas knygų, sąsiuvinių. Milančius turėjo daug ranka rašytų sąsiuvinių, rankraščių. Dažnai ir man duodavo ką nors paskaityti. Grąžinant tuos rank­raščius mėgdavo paklausti, ar perskaitei, ar patiko? Vieną kartą davė knygelę sakydamas: „Būtinai perskaityk, čia apie Anykščių šilelį“. Tai buvo A. Baranausko „Anykščių šilelis“ ranka perrašytas. Milančius buvo šnekus senukas su barzda, mėgo bendrauti su vaikais. Labai jis mylėjo gamtą, visada nešiodavosi sudedamą kėdutę, pjūkliuką, kirvuką. Ant kėdutės atsisėdęs pailsėdavo, įrankiais apipjaudavo medžių šakeles, jaunus medelius pririšdavo prie kuolelio. Mano mama Steponavičienė Julija buvo kilimo iš Šilalės rajono, žemaitė, dažnai pasikalbėdavo su Milančiumi. O sužinojęs iš kur ji buvo kilusi, ilgai klausinėdavo apie tas vietas, sakydavo „mano draugas Valančius Varniuose palaidotas“. Pasakodavo Milančius ir apie savo draugystę su Basanavičiumi“.

Vievio šviesuolio Jurgio Milančiaus kapas

Daugiau užrašytų pasakojimų apie J. Milančių galima paskaityti Vilniaus apskrities kraštotyros svetainėje Vilnijos vartai.
Vievio miesto bibliotekos darbuotojai, pagerbdami J. Milančiaus atminimą, eidami į miesto kapines, sustojo prie namo su memorialine lenta Vytauto g. 28, kuriame jis gyveno iki mirties. Kapinėse ant J. Milančiaus kapo buvo padėtos gėlės ir uždegta žvakė Vievio šviesuoliui atminti.

Vievio miesto bibliotekos vedėja Irena Senulienė
Ramūno Šestavicko nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų