Trupinėlis žemės džiaugsmo

Trupinėlis žemės džiaugsmo

Karolina Naprienė

Prieš mano langus auga kriaušė

Aukšta, sena, bet dar naši –

Kasmet ji veda gausų derlių,

Ir savo vaisiais išdidi.

Nes auga ji derlingoj žemėj

Globojančioj ją nuo mažens:

Jėgų jai teikia, girdo ir maitina

Žiedus sukrauti padeda jinai.

O kai pavasarį ji pasipuošia

Kvapniais, stambiais, baltais žiedais

Ji tampa išdidi lyg nuotaka

Ja žavisi suaugę ir vaikai.

O žemė saugo jos šaknis,

Kad vėjas nenupūstų nuostabių žiedų.

Didžiuojas žemė savo augintine kriauše,

Kaip motina didžiuojas kūdikiu savu.

Galėtų šitaip tęstis amžinai:

Viena – derlinga ir dosni,

Kita – savais žiedais ir derliumi naši,

Nors ir pasenus, bet dar stipri.

Bet kriaušė turi dėkingumo jausmą,

Supranta – už savo grožį ji skolinga žemei,

Todėl supurčiusi visas savas šakas

Nukloja žemę ji balta žiedų skraiste.

O rudenį jai paberia sultingų kriaušių

Kaip padėką maitintojai savai.

Mes irgi jas skanaujam, vaišiname kaimynus ir draugus,

Jų skonio pavydėti gali net dangus.

Ir taip kartojasi kasmet: pavasaris, ruduo,

Žydėjimas ir derlius. Vis sukas amžinu ratu.

Ir taip bus visada.

Nors kriaušė laikina – bet žemė amžina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų