Susitikimas Semeliškėse: mažiau formalumo, daugiau diskusijų

Susitikime gyventojai turėjo įvairių klausimų, o savivaldybės administracijos vadovai stengėsi suteikti atsakymus

Virginija Jacinavičiūtė

Kasmetinių seniūnų ataskai­tų ciklas Semeliškėse baigėsi ne tik skaičiais ir nuveiktais darbais, bet ir aštresnėmis diskusijomis. Nuo kultūros erdvių trūkumo iki mažėjančio vaikų skaičiaus ir ­eismo saugumo – gyventojai turėjo įvairių klausi­mų, o savivaldybės administracijos vadovai stengėsi suteikti atsakymus. Seniūnė Loreta Karalevičienė, pristatydama ataskaitą, neišsiplėtė, todėl liko pakankamai laiko išsikalbėti tais klausimais, kurie iš tiesų ­rū­pi ­gyventojams.

Jubiliejiniai metai ir kultūros erdvių trūkumas
Šie metai Semeliškėms ypatingi – vienintelis savivaldybės miestelis minės 750 metų sukaktį, taip pat Semeliškės 2026 metais atsto­vauja garbingam Lietuvos Mažo­sios kultūros sostinės statusui. Vi­sus metus miestelyje bus orga­nizuojami įvairūs kultūriniai, šviečiamieji, sporto renginiai, tačiau trečia pagal dydį savivaldybės gyvenvietė neturi atskiros erdvės renginiams. Po gaisro, kuriame sudegė bendruomenei „Strėva“ priklausantis senasis kultūros klubas, renginiai organizuojami Semeliškių gimnazijos salėje. Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė kal­bėjo, kad naujų kultūros namų statyba Semeliškėse nenumatoma, ir toliau reikės bendradarbiauti su gimnazija. Į priekaištą, kad kitos seniūnijos turi savo kultūros sales, vedėja atsakė, kad kituose kaimuo­se veikia daugiafunkciai centrai, nėra kultūros centrų, kurie veiktų kaip atskira įstaiga. Pastatyti ir išlaikyti atskirą pastatą savivaldybei būtų per didelė prabanga. Mokyklos erdvė su laiku bus transfor­muojama į kultūrinę erdvę. Kultūrinių renginių organizatorė Silvija Bielskienė kalbėjo, kad gimnazijos salėje nėra profesionaliems atlikėjams tinkamos akustikos bei stinga vietos aparatūros laikymui. Gimnazijos direktorės Astos Dzikevičienės teigimu, aparatūrai laikyti yra skirta atskira patalpa.

Mažėjantis vaikų skaičius: iššūkiai mokyklai ir darželiui
Nerimą Semeliškėse kelia mažėjantis mokinių skaičius. Nors dabar mokykloje šis skaičius stabilus, tačiau pagal šiuo metu prognozuojamą mokinių skaičių pradinėse klasėse, bus jungiamos pirmokų ir antrokų klasės. Į susitikimą atėjusi darželinuko ir pirmokės mama Indrė tikėjosi išgirsti gerą naujieną, kad pradinės klasės dar nebus jungiamos, bet gerų naujienų vicemerė Inga Kartenienė neturėjo. Pradinukų ugdymą reguliuoja Vyriausybės nutarimas, kuris numato, kad minimalus mokinių skaičius klasėje – 8 vaikai, o Semeliškėse kitais metais, preliminariais duomenimis, bus 6 pirmokai. Savivaldybė, pasak vicemerės, šio nutarimo turi laikytis. Nuo klasių sujungimo išgelbėti galėtų tik padidėjęs pirmokų skaičius. Deja, šiuo metu statistika Semeliškėse nėra palanki: 2025 m. gimė vienas naujagimis. Dėl mažėjančio vaikų skaičiaus pokyčiai gresia ir Semeliškių darželiui „Gandriukas“. Administracijos direktorė Jekaterina Goličenko pasakojo neseniai su vicemere apsilankiusios darželyje. Šmaikštavo, norėjusios ten pasilikti, nes patyrė ypatingai gerą aurą, darbuotojų atsidavimą, jaukumą. Bet, kad ir kokios geros sąlygos ten būtų, vaikų darželyje mažėja, todėl gali tekti darželį prijungti prie Semeliškių gimnazijos. J. Goličenko tikino, kad pokyčiai būtų tik teisiniai, kurie darželio veiklai esminių pokyčių neturėtų, tai patvir­tina ir planai darželio teritoriją aptverti tvora. Šiuo metu darželį lanko 28 vaikai, kitais metais planuojama, ateis tik 17, o dar kitais – 12. Palikti viską, kaip buvo, dar yra vilties, bet reikėtų, kad visi tėveliai savo vaikučius atvestų į darželį. Administracijos direktorė dabartinei darželio vadovei Dovilei Slomskaitei siūlė išbandyti įvairius vaikų pritraukimo variantus – neužsidaryti atostogų vasarą, ilginti darželio darbo laiką ir kt.

Gyventojų skundai dėl eismo saugumo ir infrastruktūros
Susitikime gyventojai išsakė daug pastabų dėl vairuotojų, kurie Trakų, Vievio gatves pavertė į greitkelį, bei sunkiasvorių transporto priemonių, kurios nuolat važiuoja miestelio gatvėmis, sukeldamos vibracijas ir sienų skilimus. Gatvėse dėl sunkiasvorių sutrūkinėjęs visas asfaltas, o jo tvarkymui nuolat trūksta lėšų. Trakų g. gyvenančios semeliškietės skundėsi, kad gyvendamos prie kelio nesijaučia nei saugiai, nei ramiai. Akcentuota, kad prie namų nėra šaligatvių, o vairuotojai skrieja stipriai viršydami greitį, motociklai kelia triukšmą. Prieš šešerius metus semeliškietė Laima buvo surinkusi per 100 gyventojų parašų, prašydama įrengti greičio ribojimą. Šį raštą moteris išsiuntė kelių direkcijai, kuri dabar vadinama „ViaLietuva“ ir informavo seniūnę, tačiau lauktas pokytis neįvyko. Vicemeras Marius Urvakis gyventojus kvietė prašymą su parašais pateikti savivaldybei, o ši perduos „ViaLietuvai“, tikėtina, kad taip gyventojų balsas greičiau pasieks bendrovę „ViaLietuva“. O seniūnei patarė inicijuoti ribojimus sunkiasvorių mašinų eismui. M. Urvakis taip pat pasidalino nuomone, kad kalneliai judrioje gatvėje nėra geriausia saugumo priemonė, tad gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Staigiai stabdant gali kilti dar didesnės vibracijos, nei greitai važiuojant. Vicemero manymu, čia labiau tiktų sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai.

Paveldosauga ir užsitęsę projektai: tarp reikalavimų ir realybės
Istorinėje J.Basanavičiaus gat­vėje dar 2024 m. prasidėjo akme­nimis grįsto kelio remonto darbai, tačiau darbai užtruko. Kaip paaiškino G. Tomkevičiūtė-Kali­nauskienė viskas užsitęsė dėl gerosios biurokratijos. Taip vedėja vadina padidintą dėmesį kultūros paveldo objektams. Tokiuose projektuose sunkiau visą suderinti, be to, buvo skundų dėl nekokybiškai atliktų darbų. Savivaldybės administracija iš Kultūros paveldo departamento (KPD) pastabų dėl kokybės negavo. Darbai užsitęsė, bet jau eina į pabaigą. Vėliau šioje gatvėje bus įrenginėjamas LED apšvietimas. Gyventojai taip pat norėtų, kad gatvėje būtų įrengtas ir šaligatvis. Savivaldybės atstovai supranta šį gyventojų poreikį, bet sako, kad šaligatvio įrengti ­neleidžia paveldosaugininkai.
Apie paveldosaugos problemas­ kalbėjo ir kultūrinių renginių or­ganizatorė S. Bielskienė. Ji teiravosi dėl užartų NKVD tardymo rūsių, kurie buvę senoje dvarvietėje prie Semeliškių cerkvės. Istorinius rūsius, kuriuose buvo kankinami partizanai, kultūrinių renginių organizatorė norėjo parodyti žygio dalyviams. Vieną dieną lankytiną vietą pažymėjo gairėmis, kitą dieną rado jau užartą lauką. Dabar NKVD rūsiai yra privačioje teri­torijoje, todėl kilo klausimas, ar privatiems asmenims taip pat galioja paveldosaugos reikalavimai? Savivaldybės vadovai tikino, kad su saugomais objektais atsakingai turi elgtis ir privatininkai bei siūlė kreiptis į KPD.

Seniūnijos poreikiai ir atlikti darbai: kas padaryta ir kas laukia
Susitikime seniūnė L. Ka­ralevičienė išsakė lūkesčius, kuriuos įvardija patys semeliškiečiai: tai poreikis Laičių kaime Kaimelio gatvėje įrengti nau­ją apšvietimo liniją, atnaujinti apšvietimą Semeliškių Basanavičiaus ir Užupio gatvėse, Laičių kaime prie daugiabučių sutvarkyti nuotekų valymo sistemą, sudaryti galimybę visiems Semeliškių gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, Semeliškėse atnaujinti rajoninio kelio nusidėvėjusius šaligatvius ir asfalto dangą, išasfaltuoti rajoninį kelią Semeliškės–Jokūbiškės, prie Laičių daugiabučių išlieti asfalto dangą ir kt. Kaip ir kitose seniūnijose, Semeliškių krašte taip pat neužtenka lėšų kelių priežiūrai, ypač kelių padengimui išlyginamąja asfalto danga.
Daug darbų laukia savos eilės, bet nemažai jų buvo padaryta per ataskaitinius 2025 metus. Panaudojant beveik 200 tūkst. biudžeto lėšų vykdyti įvairūs infrastruktūros gerinimo, aplinkos gražinimo, kelių (104,3 km) priežiūros ir kiti darbai. Remontuotos asfaltbetonio dangos Semeliškių miestelyje Šilo, Nestrėvaičio, Ežero gatvėse, Daugirdiškių kaime Monio gatvėje.
Daugirdiškių kaime atnaujin­tas visas Monio gatvės apšvieti­mas, papildomai įrengiant 20 naujų atramų su LED lempomis. Didžioji dalis šviestuvų Semeliškių seniūnijoje yra su LED lempomis.
Semeliškių seniūnijoje veikia 2 poilsio zonos – prie Vaisiečio ir Nestrėvančio ežerų. Šią vasarą patogiau vasaros malonumais galės naudotis ir Daugirdiškių gyventojai – Monio ežere bus praplatinta pakrantė, įrengta maudymosi vieta, pastatytas pontoninis lieptas.
Pokyčiai numatomi ir Seme­liškių seniūnijos administracinio pastato erdvėse. Kaip sakė G. Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, pastatas reikalauja remonto, nes yra energetiškai neefektyvus. Jau ruošiamas techninis renovacijos projektas, tikimasi gauti finansavimą. O Elektrėnų komunalinis ūkis Laičiuose suplanavęs atnaujinti nuotekų valymo įrenginius.

Biudžetas augo
Visi, kas negalėjo dalyvauti seniūnijų ataskaitiniuose susitikimuose, ataskaitas gali surasti savivaldybės internetinėje svetainėje www.elektrenai.lt. Ten taip pat galima susipažinti su 2026 metų seniūnijos veiklos planais, aktualią informaciją galima gauti ir seniūnijose. Seniūnė L. Karalevičienė minėjo, kad 2026 metams seniūnijai skirta gerokai daugiau asignavimų nei praėjusiais metais, iš viso 258 200 Eur.
Savo pristatymą seniūnė už­bai­gė padėka: „Dėkoju visiems­ seniūnijos darbuotojams už nuo­širdų darbą visus metus,­ bendruo­menėms, įstaigoms už geranorišką bendradarbiavimą ir Elektrėnų ­savivaldybei, administracijai už skiriamus asignavimus, kad darbai ir visa veikla seniūnijos teritorijoje vyktų sklandžiai, kuriant gy­ventojams jaukią ir saugią aplinką“, – kalbėjo seniūnė.
O savivaldybės vadovai priminė, kad yra sukurta programėlė „Mano Elektrėnai“, kuri padeda greitai ir patogiai problemų žemėlapyje pažymėti įvairias pastebėtas problemas.