Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė taikos diena. Šia tema šiuo metu kalbama visur: gatvėse, namuose, prie pietų stalo, darbovietėse ir net per televiziją žiūrint krepšinį. Yra bijančių, kad ir mūsų savivaldybėje apgyvendins pabėgėlių, yra suprantančių, kad žmonės bėga nuo karo, yra mąstančių, kad karas nuo Sirijos gali ateiti iki mūsų. Lietuvos žmonės į šią vadinamą „pabėgėlių krizę“ žiūri kitaip, negu Vokietijos žmonės.
Vievio klebonas Alfonsas Kelmelis 10 metų gyveno Vokietijoje, dirbo Vasario 16-osios gimnazijoje religijos mokytoju. Paprašėme klebono su skaitytojais pasidalinti mintimis apie šio laikotarpio globalias aktualijas, patarti žmonėms, kaip šiuo sudėtingu laikotarpiu derėtų gyventi ir elgtis.
Apie vertybes
Nėra lietuviškų, vokiškų ar kitokių vertybių. Vertybės yra universalios, tik skiriasi kuriomis vertybėmis žmonės labiau gyvena, kurias labiau pripažįsta. Be jokios abejonės, skiriasi supratimas, koks yra vienos ar kitos vertybės turinys. Štai paprastas pavyzdys. Yra visuotinai pripažinta vertybė – tolerancija. Bet kiek daug diskusijų dėl tolerancijos esmės ir jos ribų… Kiek daug piktnaudos šia vertybe turime, kai ja bandoma pridengti abejingumą, nuomonės neturėjimą ir, ypač, amoralumą.
Apie žmonių mąstymą
Mąstymą keičia akiračio praplėtimas (beje, susiaurėjimas – taip pat). Ar visi išvykę į Vokietiją praplečia savo akiratį? Abejoju. Kiek tas akiratis prasiplečia, pavyzdžiui, jaunai moteriai, ištekėjusiai už musulmono ar už kelis kartus jau išsiskyrusio, žymiai vyresnio vokiečio?
Apie tikėjimą
Krikščionims sugyventi su musulmonais Vokietijoje kol kas sekasi geriau nei krikščionybės atsisakiusiems. Bent jau musulmonų požiūris Vokietijoje į krikščionis (aš turiu omenyje tikrus krikščionis, kurie savo tikėjimu gyvena) yra pozityvesnis nei į taip vadinamas „pasaulietines“ vertybes išpažįstančiuosius. Pamaldžius musulmonus Europoje labiausiai piktina moralinis palaidumas, o tarp tų „pasaulietinių“ vertybių garbintojų pastarasis yra įgavęs tikrai ekstremalias formas. Bet taip yra tik tol, kol musulmonų yra mažuma. Neabejoju, kai jie sudarys daugumą (dabartinis migrantų antplūdis tą procesą tikrai pagreitins), „pamaldžiųjų“ pyktis atsisuks ir prieš krikščionis.
Apie kitataučius
Nėra lygu koks kitatautis. Jei dėl musulmonų įsileidimo, aš tikrai būčiau labai atsargus. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų krikščionis – chaldėjus, kurie dabar išgyvena baisesnį persekiojimą nei pirmieji krikščionys imperatoriaus Nerono laikais, ne tik galėtume įsileisti, bet net privalome tą padaryti. Jie yra vieninteliai, kurie tikrai neturi daugiau kur prisiglausti. Labai norėčiau jų bendruomenę matyti Lietuvoje jau vien dėl jų liudijimo apie savo ištikimybę tikėjimui ir tapatybei. Šis liudijimas būtų ypač naudingas paskui musulmonus lakstančioms ir jokios tautinės nei religinės atsakomybės nepripažįstančioms mūsų merginoms Anglijoje, Vokietijoje ir kitur Europoje.
Apie nuomones
Pabėgėlių klausimas yra toks naujas, aštrus ir netikėtas, kad šioje stadijoje net nesutariama dėl terminų. Vieną kartą jie vadinami pabėgėliais, kitą kartą migrantais, kartais jau išdrįstama pavadinti ir nelegalais. Žmonėms patarčiau šia tema domėtis, susiformuoti savo argumentuotą (ne vien emocijomis pagrįstą) nuomonę ir reikalauti, kad politikai tai rinkėjų nuomonei atstovautų. Kad neišeitų, kaip homoseksualų klausimu: prieš pastarųjų viešus išsidarkymus ir demonstravimąsi pasisako absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, o jų nuomonei Seime atstovauja tik kažkoks ten Gražulis.
Apie pasirinkimą
Mes gyvename pasirinkimų pasaulyje – renkamės profesiją, antrąją pusę, vertybes ir t. t. Dažnai žmonės užuot rinkęsi Kristų pasirenka Barabą. Tai akivaizdžiausia politikoje – keršydami silpniems politikams, bet idealistams, rinkėjai dar vis renkasi sovietinę nomenklatūrą.
Barabo pasirinkimą mes išgyvename nuolat. Tauta, šalis, Bažnyčia, šeima: neįgyvendino mano lūkesčių, tai aš išsiskirsiu, tuoksiuos su kitataučiu, pereisiu į sektą, išvažiuosiu, emigruosiu, negrįšiu, o dar visur Lietuvą juodinsiu.
Jei nenorime pasirinkti Barabo, yra kitas kelias – rinktis Kristų – Tiesą, nors ji ir nebūtų patogi. Bet žmonės turi teisę rinktis.